Tarpukario Kaune keliolika metų buvo rengiamos Žemės ūkio ir pramonės parodos, kurių tikslas buvo pademonstruoti visuomenei Lietuvos ūkio (ir ne tik) vystymosi pasiekimus ir naujoves. Pirmoji žemės ūkio paroda, pati kukliausia iš tuometinių, Kaune buvo surengta 1921 metais. Ji vyko maždaug dabartinės Vienybės aikštės teritorijoje. Šis pirmasis bandymas surengti tokio tipo parodą nelabai nusisekė, buvo prastokas ekspozicijų išdėstymas. 1922 m. paroda (ir visos vėlesnės vykusios Kaune) buvo surengta Žaliakalnyje, vadinamojoje Parodos aikštėje, sklype apribotame Parodos g., K. Petrausko bei Radastų g. (dabar ten stovi Kauno apskrities viešoji biblioteka). 1922 m. parodoje dalyvavo 112 eksponentų bei apie 46000 lankytojų.
1922 m. parodos planą sudarė inž. Feliksas Vizbaras. Plane buvo numatytos bendroji, žemės ūkio bei pramonės zonos. Parodos teritorijoje buvo keletas žiedinių takų, suformuotos kelios apvalios aikštelės. Pagrindinis įėjimas buvo iš Gusarų (dab. K. Petrausko) ir Parodos g. kampo, kitas įėjimas buvo iš Naujamiesčio pusės (Donelaičio ir Parodos g. kampas). Ties jais buvo pastatyti reprezentaciniai vartai. Dauguma parodos paviljonų buvo mediniai, kai kurie jų ruošiantis naujoms parodoms būdavo vis keičiami, perstatinėjami, kai kurie užsibūdavo ilgiau. Privačių paviljonų architektūra priklausydavo nuo savininkų vaizduotės, kartais paviljonai primindavo „pilaites“ ar „vilas“. Daugelio jų stilius turėjo aliuzijas į tautišką lietuvišką stilių. Parodos zonoje buvo ir nuolatinių statinių: centrinis paviljonas, spaudos centras, estrada orkestrui, lauko tualetai.
Žemės ūkio ir pramonės parodose buvo eksponuojamos įvairios prekės ir gaminiai iš įvairių gyvenimo sričių: žemės ūkio produktai, veisliniai gyvuliai, žemės ūkio mechanizmai, statybiniai įrankiai, audiniai, įvairūs chemijos, tabako pramonės gaminiai, buitiniai prietaisai (pvz., radijo aparatai, telefonai), automobiliai, liaudies meistrų darbai, muzikos instrumentai, įvairūs spaudos leidiniai, knygos, maisto produktai, gėrimai ir kt. Savo paviljonus turėjo ir kai kurios kaimyninės valstybės (pvz., Latvija, Sovietų Sąjunga). Kaip rodo tuometinės nuotraukos, parodose pristatinėti ir dabar gerai žinomų užsienio prekės ženklų gaminiai – elektros lemputės „Osram“, skalbimo milteliai „Persil“, automobiliai „Ford“, „Buick“ ir kt.
1930 m. minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines surengtoji paroda buvo įspūdingesnė negu paprastai ir turėjo ryškų patriotinį atspalvį. Parodos planas buvo iš esmės pakoreguotas pagal inž. Karolio Reisono projektą. Pagal dailininko Jono Burbos projektą buvo pastatytas įspūdingas Vytauto Didžiojo paviljonas (mūrinis) su 19 m aukščio bokštu. 1930 m. parodoje dalyvavo apie 400 eksponentų bei virš 100000 lankytojų.
Iš viso Kaune per du Nepriklausomybės dešimtmečius buvo surengtos 9 žemės ūkio ir pramonės parodos: 1921, 1922, 1923, 1924, 1925, 1928, 1930, 1935 ir 1936 metais. Parodos du kartus rengtos ne Kaune – 1926 m. Šiauliuose ir 1927 m. Klaipėdoje. Pirmųjų parodų organizatoriai buvo Žemės ūkio draugija, Žemės ūkio kooperatyvų sąjunga, o nuo 1928 m. parodas pradėjo organizuoti Žemės ūkio rūmai. Parodos trukdavo apie savaitę, jų metu į Kauną suvažiuodavo daugybė žmonių iš provincijos, tuomet tai buvo vienas iš labiausiai miesto visuomeninį gyvenimą pagyvinančių renginių.
Mindaugas Balkus