Sporto halės statybos istoriją vertėtų pradėti nuo to, jog 1938 m. Tarptautinė krepšinio federacija pasiūlė Kūno kultūros rūmams rengti III-ąjį Europos vyrų krepšinio čempionatą. Lietuva šį pasiūlymą priėmė ir buvo pradėta jam rengtis. Tų pačių metų rugpjūtį Tarptautinės krepšinio federacijos generalinis sekretorius William Jones atvyko į Kauną derinti organizacinių būsimojo čempionato klausimų. Pradžioje čempionato organizatoriai dar neplanavo statyti krepšiniui pritaikytos halės. Tada renginį planuota organizuoti krepšinio aikštėje prie Kūno kultūros rūmų, kurią numatyta čempionatui uždengti.
Mintis statyti sporto renginiams pritaikytą pastatą kilo Kūno kultūros rūmų darbuotojų galvose. Visų pirma, čia paminėtina tuometinio Kūno kultūros rūmų direktoriaus Vytauto Augustausko iškelta idėja, jog Kaune galėtų būti pastatytas modernus sporto renginiams skirtas pastatas. Motyvuotas kreipimasis į Vyriausybę davė vaisių ir Vlado Mirono ministrų kabinetas sutiko skirti lėšas naujajam statiniui, įvertinant organizuojamo Europos vyrų krepšinio čempionato reikšmę Lietuvos prestižui.
Sporto halei projektuoti reikėjo aukštos kvalifikacijos specialisto. Projektuotoju tapo jaunas, Vokietijoje studijavęs inžinierius Anatolijus Rozenbliumas, kuris halės projektą paruošė per pusantro mėnesio. 1938 m. lapkričio 22 d. jo projektas buvo patvirtintas. Halės salė turėjo talpinti apie 11 tūkst. žiūrovų, jos plotas buvo 63×61 m (3843 m2), aukštis ties viduriu 15,2 m. Halės konstrukcijos pagrindą sudarė keturios kniedytos plieno arkos, išdėstytos su 13,2 m tarpais ir atremtos į 80 m3 gelžbetonio pamatus. Sienas sudarė metalo fachverkas, tribūnos buvo medinės, o stogas dengtas lentomis, apkaltomis ruberoidu. 1938 m. lapkričio pabaigoje statybų rangovais tapo Povilas Dėdelė ir inž. Klemensas Brunius. Statybų darbų kaina siekė 376 790 litų, o pagal sutartį darbai turėjo būti baigti iki 1939 m. gegužės 15 d., t. y. mažiau negu per pusmetį.
Sporto halės statybos buvo pradėtos 1938 m. gruodžio pradžioje. Statybų techniniu prižiūrėtoju paskirtas inž. Algirdas Prapuolenis. Darbai vyko intensyviai, dirbta ir šaltuoju metų periodu, tekdavo dirbti ir naktimis. Minėtų darbų metu Kaune buvo įdarbinti bemaž visi metalo šaltkalviai, nes reikėjo greitai ir kokybiškai stogo konstrukcijoje padaryti tūkstančius kniedžių. Statant Kauno halę buvo sunaudota apie 220 tonų geležies. 1939 metų balandžio gale stogo konstruktyviniai darbai bei išorinių sienų statyba buvo baigta. Gegužę ruberoidu dengtas stogas bei darytos medinės tribūnos. Gegužės 10 d. baigti pagrindiniai statybos darbai, o jau gegužės 15 d. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė treniravosi naujojoje ką tik baigtoje halėje.
1939 m. gegužės 21 d. Kauno sporto halėje prasidėjo III-asis Europos vyrų krepšinio čempionatas. Jo atidaryme dalyvavo prezidentas Antanas Smetona, kuris tapo pagrindiniu žaidynių globėju bei įsteigė pagrindinį prizą – sidabruotą, gintaru išpuoštą, lietuvišką kraičio skrynią. Naująją sporto halę pašventino kunigas Feliksas Kapočius. Skaičiuojama, jog atidarymo metu sporto halėje galėjo būti susirinkę apie 10 tūkst. žmonių.
Kauno sporto halė, statyta 1939-ųjų Europos vyrų krepšinio čempionatui, buvo išskirtinis objektas, skirtas sporto reikmėms. Istoriškai svarbi ir emocinė šios halės vertė – 1939 m. Lietuvos vyrų rinktinė naujojoje halėje tapo Europos čempionais. Kauno sporto halė kartu su Kūno kultūros rūmais ir greta esančia kita sporto infrastruktūra sudarė didžiausią sporto kompleksą to meto Lietuvoje.
Mindaugas Balkus
