(c) kaunozinios.lt archyvo nuotr.
VDU Medicinos fakulteto rūmai (dabar Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, A. Mickevičiaus g. 9)

Tęsiame pasakojimą apie žymaus mediko, profesoriaus Vlado Lašo gyvenimą ir veiklą Kaune.

Visą XX a. trečiąjį dešimtmetį Lietuvos universitetas (1930 m. gavęs Vytauto Didžiojo vardą) labai stokojo patalpų. Bene kebliausioje padėtyje buvo atsidūręs Medicinos fakultetas, nes jam reikėjo turėti klinikas, t. y. tam tikrą ligoninę, kurioje ne tik būtų gydomi ligoniai, bet ir mokomi studentai. Įvairios Medicinos fakulteto katedros daugiausia glaudėsi Kauno valstybinėje ligoninėje (Muitinės g. 2, dabar priklauso Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetui).

Tuometis Medicinos fakulteto dekanas Vladas Lašas dėjo daug pastangų, kad fakultetui būtų skirtos lėšos statyti klinikas. Bendromis profesorių V. Lašo, P. Avižonio bei P. Radzvicko pastangomis pirmiausiai pavyko iš vyriausybės išsireikalauti lėšas Akių, ausų, nosies ir gerklės klinikų statybai. Architekto Vytauto Landsbergio–Žemkalnio projektuota ligoninė buvo 1929–1930 m. pastatyta greta Karo ligoninės (Vytauto pr. 49, dabar pastatas priklauso Kauno karo medicinos centrui).

Intensyvi V. Lašo veikla įvairiose ministerijose davė vaisių ir toliau. 1931 m. buvo gautas finansavimas VDU Medicinos fakulteto rūmų statyboms (A. Mickevičiaus g. 9, dabar centriniai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rūmai). Rūmus projektuoti buvo pavesta architektui Vladimirui Dubeneckiui. Dideli, dviejų korpusų rūmai A. Mickevičiaus g. buvo užbaigti 1932 m. gruodį.

Tačiau didžiausias iššūkis, kurio teko imtis V. Lašui – tai Kauno klinikų statybos. Jau nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio pirmos pusės Kaune tarp daugelio institucijų (Kauno miesto savivaldybės, VDU Medicinos fakulteto ir kt.) vyko diskusijos dėl ligoninės statybų Kaune. Profesorius V. Lašas jose ryžtingai atstovaudavo Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto interesus. Jo atkaklumas padėjo pasiekti tikslą – 1936 m. vyriausybė palaimino VDU klinikų statybas. Jos prasidėjo 1937 m. liepą pagal tarptautinį konkursą laimėjusių prancūzų architektų Urbain Cassan ir Elie Ouchanoff projektą. Daugiau kaip trejus metus vykusios Kauno klinikų statybos buvo bene pagrindinis Medicinos fakulteto dekano V. Lašo rūpestis. 1940 metais 1000 vietų VDU klinikos pradėjo darbą, tačiau statybų užbaigimą apsunkino prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas.

1939 m. atgavus Lietuvos sostinę Vilnių, kai kurie VDU fakultetai buvo perkeliami į Vilnių. Profesorius V. Lašas atkakliai gynė poziciją, kad Medicinos fakultetas turėjo likti Kaune, nes čia jam buvo geresnės materialinės sąlygos – stovėjo naujutėlaitės klinikos.

Sovietmečiu profesoriaus V. Lašo sėkminga profesinė karjera toliau sparčiai žengė pirmyn. 1940–1941 m. jis buvo VDU prorektorius. 1945 m. už nuopelnus mokslinėje veikloje Vladui Lašui suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio mokslo veikėjo vardas. 1950 m. Kauno universitetą (buvusį VDU) padalinus į Kauno politechnikos bei Kauno medicinos institutus, akademikas Vladas Lašas liko dirbti pastarajame, kuriame iki pat savo mirties (1966 m.) vadovavo Fiziologijos katedrai.

Profesoriaus Vlado Lašo intensyvi ir produktyvi veikla Kaune tęsėsi daugiau kaip keturis dešimtmečius. Per tą laiką buvo išugdytos kelios medikų kartos, į kitą kokybinį lygį pakilo Lietuvos medicina, o Kaunas tapo Lietuvos medikų ruošimo centru.

Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: