Pastaraisiais metais VII Fortas lyg feniksas kyla iš pelenų. Kadaise apleista forto teritorija kasdien vis labiau keičiasi – griaunami sovietų okupacijos metais pastatyti beverčiai pastatai, restauruojami kareivinių kazematai, tvarkomos aplinkinės teritorijos.
Keičiasi ne tik VII forto aplinka, bet ir jo paskirtis. Kauno tvirtovės dalis tampa visuomenės traukos centru, čia organizuojami kultūriniai renginiai atspindi kultūros ir istorijos sintezę, o VII forto bendruomenės vykdoma švietėjiška veikla padeda sugrįžti į XX a. vidurį, kai Europą ir pasaulį krėtė žiauriausi nusikaltimai, vykdyti nepaisant žmogiškumo.
Vienas stambiausių nusikaltimų žmonijai – nacių vykdytas žydų genocidas. 1941 metais VII fortas Kaune atliko pirmosios koncentracijos stovyklos funkciją – čia buvo kalinami bei masiškai žudomi žydų tautybės kauniečiai.
IX forto muziejaus istorikai Vytautas Petrikėnas ir Martynas Kosas į šį kraupų nusikaltimą bando pažvelgti naujai – naujausių tyrimų rezultatai bei dar negirdėti faktai minimi jų knygoje „VII Fortas: Lietuviška tragedija“.
Knygoje „VII Fortas: Lietuviška tragedija“ pateikiama ne visiems patogi istorinė tiesa – tačiau knygos autorių teigimu, patogios istorijos nebūna, būna tik tikra istorija.
Nors žydų genocidas – pasaulyje plačiai tyrinėjama tema, šios knygos autoriai atskleidžia nemažai naujų faktų. Tai lemia, jog knygos branduolį sudaro moksliniais įrodymais grindžiami gausūs įvykių dalyvių liudijimai. Priešingai nei kitose panašaus pobūdžio knygose, autoriai nesikoncentruoja į kaltininkų paieškas – pagal aprašytą to meto situaciją, išvadas skaitytojas turi padaryti pats.
Pateikiama ir nemažai detalių, padedančių pajausti tų dienų nuotaikas bei intriguojančių faktų, įvardinami Tautinės Darbo apsaugos bataliono karininkai, vykdę masines žudynes, o pati žudynių eiga pristatyta išsamiais kiekvienos dienos įvykių aprašymais.
Knygos pristatymas įvyks 2011 metų spalio 14 dieną, 18 valandą istorinėje aprašytų įvykių vietoje – pačiame VII forte.
Tokiu būdu suderinti knygoje pateikiami faktai bei aplinka, kurioje vyko knygos veiksmas. XX a. pirmoje pusėje statytas fortas puikiai išsaugojo šią istoriją, jo statinių fasaduose dar matyti įstrigusių kulkų žymės, netoliese aptikta ir masinė genocido aukų kapavietė. Knygos išleidimas prisidės prie to, kad XX a. įvykiai paliks savo žymes ne tik plytų mūre, bet ir žmonių atmintyje.
Metams bėgant, rodos, dar gyvi prisiminimai dyla, užmarštin nusinešdami ne tik pergales, tačiau ir skaudžius pralaimėjimus bei nedovanotinas klaidas.
„VII Fortas: Lietuviška tragedija“ – tai būdas atgaivinti istoriją, priminti praeities klaidas ateinančioms kartoms, nes tik suprasdami, ką išgyveno mūsų tauta, galėsime suprasti ją pačią.
