„Lenta buvo suniokota, ekranas išmuštas. Šiemet minint animacijos šimtmetį pamanėme, jog tai puiki proga prisiminti V. Starevičių bei restauruoti jam skirtą lentą”, – teigė kompanijos „Era Film” direktorė Rasa Miškinytė.
„Šiame pastate, tuometiniame Kauno miesto muziejuje, kinematografininko kelią pradėjo V. Starevičius (1882-1965), sukūręs pirmuosius pasaulyje lėlinės animacijos šedevrus”, tokie žodžiai yra ant unikalios vaizdo memorialinės lentos, kuri pirmą kartą buvo atidengta 2007 m. pažymint 125-ąsias V. Starevičiaus gimimo metines.
Tais pačiais metais nepriklausoma prodiuserių kompanija „Filmų era” apie V. Starevičių sukūrė filmą „Vabzdžių dresuotojas” (rež. Linas Augutis, Marek Skrobecki). Pilnametražis meninės dokumentikos filmas pasakoja apie kino alchemiko ir stebukladario V. Starevičiaus gyvenimo bei kūrybos kelią, kuriuo veda specialiai filmui sukurti lėlinės animacijos personažai – Liūtė ir Vabalas. Jie atgyja tarsi iš paties V. Starevičiaus filmų, kuriuose knibždėte knibžda vabzdžių, paukščių, žvėrių. Filmo intriga – netikėtinai užsimezgus meilės istorija.
„Filmo idėja brandinta beveik devynerius metus. Ieškojau temos, kuri sudomintų ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio žiūrovus. Genialus kino kūrėjas V. Starevičius savo kūrybos kelią pradėjo Lietuvoje, vėliau dirbo Rusijoje, o po revoliucijos emigravo į Prancūziją. Šis filmas iki šiol keliauja po įvairius kino festivalius” , – teigė filmo prodiuserė ir idėjos autorė R. Miškinytė.
V. Starevičius (1882 – 1965 m.) yra kino animacijos pradininkas Lietuvoje. 1886-1912 m. su pertraukomis gyveno Kaune. Pirmasis panaudojo kombinuotą filmavimą, apšvietimo efektus, kurie naudojami iki šiol. Gyvendamas Kaune, V. Starevičius kūrė lėlių animaciją bei kino parodijas „Ant Nemuno kranto” (1909), „Žirgelio gyvenimas” (1910), taip pat – „Laumžirgių gyvenimas” ir „Skarabėjai”. 1910 m. Kaune sukūrė animacinius filmus su Ąžuolyne gyvenančiais vabalais „Elniaragių kova”, kuriuos sumontavo jau dirbdamas A. Chanžonkovo kino fabrike Maskvoje. 1919 m. emigravo į Prancūziją.
