Lenkijoje pagerbti Atlanto užkariautojai

Paskelbė: KaunoŽinios.lt redakcija Data: 2014-07-16 02:25

Spausdinti | Komentarai

kaunas.lt archyvo nuotr.

Praėjusį savaitgalį Vakarų Lenkijos miestuose Ščecine, Pščelnike ir Myslibuže vyko renginiai, skirti Lietuvos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 81-osioms metinėms.

1933 m. liepos 15 dieną legendiniai lakūnai S. Darius ir S. Girėnas iš Beneto oro uosto Niujorke per Atlanto vandenyną išskrido į Lietuvą. Lakūnai su lėktuvu „Lituanica” nenusileidę ore išbuvo 37 valandas 11 minučių.

Kauno miesto savivaldybės atstovai, Lietuvos ambasadorė Lenkijoje Loreta Zakarevičienė, Lietuvos gynybos atašė Lenkijoje Raimondas Matulaitis ir Lietuvos garbės konsulas Ščecine Wieslawas Wierzchos padėjo gėlių prie Šv. Jokūbo katedroje įrengtos S. Dariaus ir S. Girėno atminimo lentos. Pagerbiant „Lituanicos” pilotų atminimą, Ščecino Šv. Jokūbo katedroje buvo aukojamos Šv. Mišios, kurias laikė Ščecino-Kamiensko metropolijos arkivyskupas Andrzejus Dzięga. Pščelnike, lakūnų žuvimo vietoje, lietuvių ir lenkų kalbomis taip pat aukotos Šv. Mišios už šviesų legendinių lietuvių lakūnų atminimą.

„Prieš 81 metus visa Lietuva laukė atskrendant savo sūnų. Laukė, bet taip ir nesulaukė, nes pilotų žygis ir gyvybės nutrūko čia, šiame miške, vos už 650 kilometrų nuo Kauno. Taip arti ir kartu taip toli nuo išsvajoto tikslo”, – minėjime sakė ambasadorė L. Zakarevičienė.

Kauniečiai gėlių vainikais taip pat pagerbė Anapilin išėjusius Piotrą Nevinskį bei Juliją ir Joną Žaliapienius – žmones, kurie iki pat savo mirties rūpinosi S. Dariaus ir S. Girėno žūties vietos priežiūra, ją tvarkė ir saugojo už savo lėšas. Girininkas P. Nevinskis 7-ajame dešimtmetyje išsaugojo S. Dariaus ir S. Girėno paminklą nuo suniokoti jį ketinusių sovietų.

„Šie lie­tu­viai, iš trem­ties taip ir ne­su­ge­bė­ję grįž­ti į tė­vy­nę, įsi­kū­rė Len­ki­jo­je. Su­ži­no­ję apie S. Dariaus ir S. Gi­rė­no žū­ties vie­tą, Žaliapieniai iš Šče­ci­no vyk­da­vo į Mys­li­bu­žą jos pri­žiū­rė­ti. Jų nuopelnai išties milžiniški, mes jiems turime būti amžinai dėkingi”, – sa­kė Kultūros paveldo skyriaus vedėjo pavaduotojas Zenonas Gir­čys.

„S. Dariaus ir S. Girėno skrydis per Atlantą tiek man asmeniškai, tiek netoli lakūnų žūties esančio Myslibužo žmonėms reiškia nepaprastai daug. Tai – mūsų šalies istorijos dalis. Mieste lakūnų garbei pavadinta mokykla, skveras – ženklai, bylojantys apie Lietuvos didžiavyrių žygdarbį, kuris niekuomet nebus pamirštas. Skrydis per Atlantą simbolizuoja laisvę, tokią pat brangią Lenkijai, kaip ir lietuviams. Tikrai tikiu, jog kasmetė tradicija drauge minėti lakūnų transatlantinį skrydį ženkliai prisideda prie dvišalių santykių gerinimo”, – teigė Myslibužo miesto meras Arkadijus Janovičius.

Renginio metu meninę programą atliko Punsko licėjaus moksleivės, kurios skaitė eiles ir dainavo lietuviškas dainas. Pasak 83 metų Ščecino lietuvių bendruomenės pirmininko Viktoro Buvelskio, vietos valdžia geranoriškai bendradarbiauja ir prisideda prie lakūnų žūties vietos tvarkymo ir jos priežiūros. Laikui bėgant lietuvių bendruomenės narių mažėja, kadangi tai jau seni žmonės, tačiau entuziazmo išsaugoti istorinę atmintį tikrai nestinga.

Į greta S. Dariaus ir S. Girėno žūties vietos 1990 metais įkurtą muziejų turistai atvyksta iš visos Europos. Nuo pat muziejaus įkūrimo muziejų prižiūrinčios p. Zofijos teigimu, čia apsilankę žmonės ne tik pasisemia istorinių žinių, bet ir teigia jaučiantys ypatingą aurą.

Iki katastrofos vietos lakūnai nuskrido 6411 kilometrų. Tai buvo antrasis tuo metu skrydžio be nusileidimo rezultatas pasaulyje. Lakūnai turėjo nusileisti Kaune, dabartiniame S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome, kur jų laukė tūkstančiai kauniečių. Tikslios katastrofos aplinkybės iki šiol nėra žinomos.

logo-kaunas

Šis tekstas – kaunas.lt nuosavybė. Kopijuoti ir platinti kaunas.lt skelbiamą informaciją be autorių sutikimo draudžiama!

 
traffix.lt