Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas pasirašė ką tik sukurtos Žaliosios investavimo sistemos (ŽIS) teisės aktus, kurie nustato reikalavimus prekybai pertekliniais taršos leidimais tarptautinėje rinkoje.
Aplinkos ministerijos duomenimis, pardavusi dabar savo turimus perteklinius taršos leidimus Lietuva gali tikėtis gauti iki 1 milijardo litų. Šie pinigai bus investuoti į energetinį efektyvumą, atsinaujinančią energiją ir kitus klimato kaitos valdymo srities projektus.
“Šiandien visame pasaulyje veikia vos kelios ŽIS. Sistema, kurią numatome įgyvendinti Lietuvoje, yra sukurta atsinaujinančio fondo principu. Tai – pirmoji tokio pobūdžio sistema Kioto taršos leidimų rinkoje”, – sako aplinkos ministras G. Kazlauskas.
Daugelis pasaulio valstybių savąsias ŽIS kūrė po keletą metų ar ilgiau – net ir padedami Pasaulio banko. Lietuvoje sistemos kūrimas užtruko kiek ilgiau nei metus.
Vienos iš pagrindinių ŽIS kūrėjų, aplinkos ministro patarėjos Lauros Dzelzytės teigimu, kuriant sistemą įvertinta, kad Lietuva dėl sumažėjusio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio 2008 -2012 m. laikotarpiu turės apie 50 milijonų Kioto taršos leidimų (nustatytosios normos vienetų) perteklių.
Pagal Kioto protokolą valstybės savo perteklinius taršos leidimus gali perleisti šalims, kurioms pagal tarptautinius klimato kaitos įsipareigojimus jų trūksta. Pagrindinė prekybos sąlyga – valstybės turi užtikrinti sistemą, pagal kurią visos lėšos, gautos iš prekybos taršos leidimais, panaudojamos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo projektams (priemonėms) įgyvendinti.
