Vilniaus kongresų rūmuose įsikūręs Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (LVSO, meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius) šį šeštadienį, sausio 29 dieną, 19 val. surengs įspūdingą dvidešimt antrojo gimtadienio koncertą.
Pirmą kartą Kongresų rūmų scenoje suskambės trys fortepijonai, kartu su orkestru pasirodys trys pasaulinę šlovę pelnę pianistai. Tai ilgametis LVSO partneris ir bičiulis Alexander Palei. Iš Moldavijos kilęs pianistas, Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos absolventas, o nuo 1988-ųjų – JAV pilietis. LVSO koncertų publika jį gerai pažįsta ir jau yra girdėjusi nemažą jo repertuaro dalį. Ugningo temperamento virtuozas visuomet įkaitina publiką. Pianistas koncertuoja su žymiausiais Europos ir Amerikos orkestrais, didžiosiose pasaulio scenose rengia rečitalius. „Naxos“ įrašų kompanija išleido jo įgrotus C. Francko, A. Rubinšteino, A. Skriabino, A. Weberno ir kt. kompozitorių muzikos albumus. Nuo 1998 m. A. Palei rengia savo vardu pavadintą muzikos festivalį Ričmonde (JAV, Virdžinijos valstija).
LVSO gimtadienio šventėje taip pat gros jauna rusų virtuozė, daugybės tarptautinių konkursų laureatė, Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos dėstytoja Jekaterina Mečetina. Klausytojus pavergia ne tik pianistės meistriškas atlikimas, bet ir asmeninis jos žavesys. J. Mečetinos repertuare arti trisdešimties koncertų fortepijonui ir orkestrui, kurių dauguma buvo atlikti diriguojant V. Spivakovui, M. Rostropovičui, S. Sondeckiui, D. Sitkoveckiui.
Trečiasis koncerto solistas Gintaras Januševičius – šiuo metu žaibiškai garsėjantis pianistas, įvairialypės veiklos žmogus. Vokietijoje jis įkūrė ir vadovauja originaliai koncertų serijai „Plathner’s Eleven“. Pirmą kartą su LVSO debiutavęs penkiolikmetis, G. Januševičius sėkmingai skina laurus tarptautiniuose konkursuose, tarp kurių reikšmingi paskutiniai apdovanojimai – net dvi antrosios premijos 2010 m. gegužės mėn. konkursuose „Citta di Pinerolo“ (Italija) ir „Naujos žvaigždės“ (Vokietija), pastarąjį konkursą globoja legendinė pianistė Martha Argerich. Taip pat 2010 m. gegužės mėnesį G. Januševičius itin sėkmingai pasirodė konkurse Maljorkoje Ispanijoje, kur laimėjo I vietą ir ypatingą apdovanojimą. Šalia piniginio prizo, jam buvo suteikta galimybė rengti Ispanijoje net dvejus metus truksiantį koncertų turą.
Gimtadienio šventėje LVSO pristato net penkis akademinės muzikos kūrinius. Bus atlikta D. Šostakovičiaus Simfonija Nr. 5 d-moll (1937), R. Strausso „Burleska“ d-moll fortepijonui ir orkestrui (1885-1886), F. Liszto–F. Busoni. „Ispaniškoji rapsodija“ („Rhapsodie espagnole“, versija fortepijonui ir orkestrui) (1894), W. A. Mozarto Koncertas trims fortepijonams ir orkestrui Nr. 7 F-dur (1776) ir B. Martinu Koncertas dviem fortepijonams ir orkestrui (1943).
LVSO gimtadienio koncertus rengia nuo pat įkūrimo, t. y. nuo pirmojo koncerto 1989 m. sausio 30 d. Tuomet, prieš 22-ejus metus koncertas vyko Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT), visi norintieji negalėjo į jį patekti, salėje tik 1000 vietų, sumanūs studentai veržėsi į teatrą per tualeto langą… Orkestre – beveik išvien jauni artistai, prie pulto stojęs orkestro įkūrėjas Gintaras Rinkevičius tebuvo 28-erių. Ne veltui pirmasis LVSO pavadinimas buvo Valstybinis jaunimo orkestras. Orkestro parengtos programos buvo lyg repertuarinis sprogimas sostinės muzikiniame gyvenime. Ambicingasis LVSO įkūrėjas ėmėsi pristatyti publikai negirdėtus monumentalius kūrinius – R. Wagnerio „Parsifalį“, E. Elgaro „Gerontijaus sapną“, A. Honeggero „Žaną d‘Ark ant laužo“, W. Waltono „Baltazaro puotą“… Šio orkestro dėka Lietuvoje prasidėjo genialiojo austrų kūrėjo Gustavo Mahlerio kūrybos sklaidos istorija.
Pirmąjį veiklos dešimtmetį LVSO išties gyveno studentiškai, be savo stogo, prisiglausdavo kur galėdamas, tačiau publika ištikimai sekė paskui. 1999 m. pagaliau orkestras įgijo namus – Vilniaus kongresų rūmus. Nors salė statyta kitais tikslais ir muzikos skambėjimui nepritaikyta, publika pamilo naująją erdvę. Jaunystė, naujumas, šviežumas, dirigento charizma paskatino platesnės auditorijos susidomėjimą, čia gali išvysti daugybę jaunų porų, studentų, verslininkų, paauglių… Juk šiuose rūmuose gali išgirsti ne tik Čaikovskį ar Brahmsą, bet ir „Queen“ ar „Pink Floyd“ muziką.
Kitas gigantiškas LVSO veiklos baras – operos, nuo pat 1995-ųjų, kai LNOBT scenoje suskambo R. Wagnerio „Skrajojantis olandas“, režisuotas Oskaro Koršunovo. Gerokai vėliau operų pastatymų ėmėsi energingoji režisierė Dalia Ibelhauptaitė („Pajacai“, „Bohema“, „Užburtoji fleita“, „Verteris“, „Svynis Todas“, kovą įvyks „Eugenijaus Onegino“ premjera). Jos spektakliai kartu su scenografijos išmonėmis, jaunosios dainininkų kartos užimtumu, sėkmingu prodiusavimu atvėrė dar vieną labai svarbų aspektą, turintį įtakos ne tik LVSO operinio repertuaro plėtrai, bet ir visai Lietuvos muzikinio teatro raidai. Kaskart dideliais įvykiais tampa ir koncertiniai LVSO operų atlikimai. Vilniaus publika turėjo galimybę pirmąsyk gyvai išgirsti R. Wagnerio „Parsifalį“, G. Verdi „Simoną Bokanegrą“, D. Šostakovičiaus „Ledi Makbet iš Mcensko apskrities“, J. Juzeliūno „Žaidimą“.
Dvidešimt antrasis LVSO koncertų sezonas tęsis iki birželio vidurio. Bus surengta daugiau kaip dvidešimt įspūdingų simfoninės, kamerinės muzikos koncertų, taip pat koncertų vaikams. Kovą LVSO kartu su bohemiečiais pristato operos „Eugenijus Oneginas“ premjerą. Balandį bus rodoma opera „Užburtoji fleita“, sezono pabaigą ženklins dar viena intriguojanti premjera – pirmą kartą Lietuvoje bus pastatyta L. Janačeko opera „Katia Kabanova“. Šv. Valentino dienos proga LVSO surengs koncertus ne tik Kongresų rūmuose, bet ir Šiaulių bei Panevėžio arenose. O šį šeštadienį įvyksiančio LVSO 22-ojo gimtadienio koncerto metu Kongresų rūmuose vėl veiks vaikų muzikos kambarys. Tai unikali ir vienintelė Lietuvoje galimybė tėvams klausytis koncerto, savo atžalėles paliekant muzikos profesionalų globai.
Parengta pagal muzikologės Jūratės Katinaitės straipsnį
