(c) Renginio organizatorių nuotr.

Dažnai girdime apie pačias įvairiausias diskriminacijos formas: rasizmą, (diskriminuojama pagal odos spalvą arba priklausymą tam tikrai etninei grupei), eidžizmą (diskriminuojama pagal amžių), seksizmą (diskriminuojama pagal lytį ar lytinę orientaciją). Šios temos gana plačiai diskutuojamos ir mokslininkų, ir žurnalistų tarpe, Lietuvoje sukurta net speciali institucija – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Tačiau kokia padėtis Lietuvoje susiklostė su socialine diskriminacija arba diskriminacija pagal turtą ir pajamas? Ar šitos diskriminacijos mūsų šalyje nėra?

LR Konstitucijos 29 straipsnis teigia, kad „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs ir žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“. Taigi diskriminaciją dėl socialinės padėties draudžia pagrindinis mūsų šalies įstatymas. Tačiau į Lygių galimybių įstatymą yra perkelti visi diskriminacijos pagrindai, išskyrus diskriminaciją pagal socialinę padėtį. Kodėl tai įvyko? Juk kol Seimas nepriims atitinkamo įstatymo, tol lygių galimybių kontrolieriai niekuo negalės padėti dėl socialinės padėties kenčiantiems piliečiams.

2008 m. net ketvirtadalis lygių galimybių kontrolierių gaunamų skundų buvo susiję su diskriminacija dėl socialinės padėties. Pasak Lygių galimybių kontrolierių, su diskriminacija socialiniu pagrindu susiduria ne tik bedarbiai ar elgetos. Dėl jos kenčia vieniši žmonės, nėščios moterys, našlaičiai, nepilnos ar jaunos šeimos, neprestižinių rajonų gyventojai. Tačiau anot Seimo, piliečių diskriminacija dėl mažesnio turto ar pajamų nėra lygių galimybių principo pažeidimas. Todėl kyla klausimas – ar socialinės atskirties mažinimas nėra Lietuvos valstybės prioritetas?

Kodėl socialinė diskriminacija mūsų šalyje taip paplitusi, kad yra „savaime suprantama”? Kodėl ji apskritai pasireiškia? Kaip ji susijusi su žmogaus orumu? Kokias pasekmes žmogui ir valstybei turi tokia diskriminacija? Ar tokioje sistemoje, kuri vadinama kapitalizmu, apskritai įmanoma kovoti prieš socialinę diskriminaciją, kaip sistemos pagrindą?

Šiais ir kitais socialinės diskriminacijos klausimais LUNI studentai diskutuos lapkričio 12 d., 18 val. 522 auditorijoje Donelaičio g. 52. Diskusiją moderuos dr. Dalija Snieškienė – VDU socialinės gerovės fakulteto, socialinio darbo katedros darbuotoja, besidominti žmogaus teisių, profesinės etikos ir darnios žmogaus socialinės raidos klausimais.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: