Magistralę ties Kaunu praplės iki šešių eismo juostų
(c) Stock.xchng archyvo nuotr.

Magistralinio kelio šalia Kauno 13 kilometrų atkarpos rekonstrukcijai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų planuojama gauti 250 mln. litų.

Už šias lėšas Lietuvos automobilių kelių direkcija planuoja iš dabar esamų keturių eismo juostų įrengti šešias, pastatyti naują tiltą, rekonstruoti visas dabartines skirtingų lygių sankryžas įrengiant dvi visai naujas.

Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožo nuo 94 iki 107 km rekonstravimo projektinius sprendinius rugpjūčio 24 dieną Kauno miesto savivaldybėje pristatė Lietuvos automobilių kelių direkcijos užsakymu parengusi bendrovė „Kelprojektas“.

„Pristatomas rekonstrukcijos projektas nėra galutinis. Norime išgirsti Kauno vadovų nuomonę ir pastabas dėl šio didelio masto projekto, kadangi tai turės įtakos ir miesto eismo sistemai“, – ragino išsakyti mintis dėl galimų rekonstrukcijos variantų Kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Algimantas Janušauskas.

Dar 2008-aisiais atlikus galimybių studiją paaiškėjo, kad atkarpoje nuo Grigiškių iki Kauno (19-95 km) 4 eismo juostų kelio pakaks tik iki 2030 metų.

„Atkarpoje Kauno mieste jau šiuo metu formuojasi transporto spūstys, todėl ir siūloma šią atkarpą rekonstruoti į 6 eismo juostų kelią. Siekiama greitį padidinti iki 110 km per valandą, tai ženkliai padidintų susisiekimą, mažėtų transporto spūstys“, – aiškino kelių direkcijos atstovai.

Visiškai naujovišku būdu yra siūloma rekonstruoti Biruliškių sankryžą. Šioje vietoje siūloma įrengti šviesoforinę deimanto formos (DDI) sankryžą be kairiųjų posūkių.

Tokio tipo sankryžų pasaulyje yra tik 8: penkios – JAV ir trys – Prancūzijoje. Šviesaforinė deimanto formos sankryža užtikrina eismo saugumą. Dėl kairinių posūkių eliminavimo jose fiksuojamas žemas avaringumas.

Projekto autoriai yra numatę įrengti naują sankryžą su viaduku, kur iš autostrados būtų galima nuvažiuoti į Šiaurės pr. (prie bendrovės „Autrolis“). Kol nepatvirtinta Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema, savivaldybė kartu su Kelių direkcija kreipsis į Aplinkos apsaugos ministeriją su prašymu, kad numatytų schemoje kelią toje miško vietoje, kur planuojamas šis nuvažiavimas.

Didžiausia problema, su kuria susiduria Kelių direkcija, žemės paėmimas visuomenės poreikiams. „Rekonstrukcijos projektas apima ne tik Kauno miesto ir rajono teritorijas, bet ir privačius sklypus. Iš patirties žinome, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros užtrunka pakankamai ilgai. Anksčiausiai bandysime viską baigti 2013 metų sausio mėnesį“, – sakė variantų Kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas A. Janušauskas.

13 kilometrų rekonstrukcija suskirstyta į 6 ruožus, ją planuojama baigti per 4-5 metus.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: