Reiškiu didelį susirūpinimą padėtimi Kauno miesto šilumos ūkyje ir pavedu Miesto ūkio ir energetikos komitetui artimiausiame Tarybos posėdyje pateikti informaciją apie galimas pasekmes ir imtis konkrečių veiksmų apsirūpinant alternatyviais šilumos tiekimo šaltiniais.
Pranešu, kad „Gazprom“ kontroliuojama UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ informavo Kauno miestą šilumą aprūpinančia bendrovę AB „Kauno energija“, kad vienašališkai sustabdo tolimesnes investicijas į jų pačių žodžiais tariant „…ties kritine eksploatavimo riba“ esančią elektrinę, pagrindinį Kauno miesto šilumos tiekėją.
Todėl informuoju, kad artimiausiu metu kreipsiuosi į atsakingas Valstybės institucijas: Vyriausybę, Prokuratūrą, Valstybės kontrolę, Specialiųjų tyrimų tarnybą, kad, ginant viešąjį interesą, būtų ištirtas 2003 metais sudarytas „Kauno energijos“ ir „Kauno termofikacijos elektrinės“ turto pirkimo-pardavimo sandoris ir to sandorio sudarymo aplinkybės.
Mes, kaip pagrindinio „Kauno energijos“ akcininko atstovai, turime reikalauti iš „Kauno energijos“ nedelsiant pasiaiškinti kokių veiksmų imamasi, kad būtų garantuotas sklandus šilumos tiekimas, atliktos reikalingos investicijos bei užtikrinti Kauno miesto šilumos vartotojų interesai.
AB „Kauno energija“ ir UAB “Kauno termofikacijos elektrinė” 2003 m. kovo 31 d. sudarė Elektrinės pirkimo – pardavimo sutartį bei susijusius sandorius – Investicijų susitarimą bei Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartį.
Pagal Elektrinės pirkimo – pardavimo sutartį AB „Kauno energija“ pardavė, o „Gazprom“
kontroliuojama UAB “Kauno termofikacijos elektrinė” nupirko elektrinės turto kompleksą, skirtą šilumos energijos ir elektros gamybai, esantį adresu Taikos pr. 147 / V.Krėvės pr. 128, taip pat mazuto ūkį, šlamo ūkį, Sutartyje nurodytą nekilnojamą turtą, nebaigtos statybos objektus, kilnojamą turtą, atsargas, nematerialųjį turtą už 116 500 000 (vieną šimtą šešiolika milijonų penkis šimtus tūkstančių) litų be PVM.
Remiantis Investicijų susitarimo nuostatomis, UAB “Kauno termofikacijos elektrinė” prisiėmė esminius įsipareigojimus investuoti ne mažiau kaip 400 milijonų litų. 2003-2005 metais turėjo būti investuota ne mažiau kaip 135 milijonai litų, 2006-2017 metais turėjo būti investuota ne mažiau kaip 265 milijonai litų.
UAB “Kauno termofikacijos elektrinė” delsiant ir nevykdant įsipareigojimų investuoti, AB „Kauno energija“ geranoriškai derėjosi ir atidėjo investicijų vykdymo terminus, 2005 m. liepos 31 d. pasirašydama Susitarimą dėl 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimo pakeitimo. Remiantis pakeistos Investicijų susitarimo nuostatomis, 2003-2008 m. turėjo būti investuota 162,2 mln. litų, o 2009-2017 turėjo būti investuota 237,8 mln. litų.
Arbitražo teisme nagrinėjant kilusį ginčą dėl UAB “Kauno termofikacijos elektrinė” neatliktų investicijų, Arbitražo teismo sprendimu (2010-02-17) konstatuota, kad atlikta tik 43 723 941,20 litų investicijų. Arbitražo teismas pripažino, kad UAB “Kauno termofikacijos elektrinė” pažeidė savo įsipareigojimus ir priteisė 5 419 808,82 litų baudą iš UAB “Kauno termofikacijos elektrinė”.
2010 m. gegužės 4 d. „Kauno energija“ gavo „Gazprom“ kontroliuojamos UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ raštą, kuriame teigiama, jog UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ sustabdo investicijas. Visa tai gresia Miesto užšaldymu šildymo sezono metu, kaip atsitiko prieš keletą metų Telšiuose.
Būsimas atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas numato savivaldybių kompetencijai skirtas privalomas užduotis. Artimiausiu metu tarybai teks priimti miestui gyvybiškai svarbius energetinės nepriklausomybės, saugumo ir kainodarą apsprendžiančius klausimus.
Siūlau visoms partijoms priimti bendrą susitarimą, kurio pagrindu, įvardinus kreipimesi akcentuotas grėsmes, būtų sutariama dėl bendrų Kauno energetikos sprendimo būdų. Manau, kad susidariusi situacija yra per daug atsakinga, kad šiuo klausimu leistume sau politikuoti ir priimti abejotinus sprendimus.
