Šiandien derantis ar bylinėjantis su Gazpromu, negalima jokiais būdais nekreipti dėmesio į Europos Komisijos sprendimą stoti savo ES narių rytuose pusę. Puikiai suprantama, kad 30 procentų aukštesnė kaina už gamtines dujas Lietuvai, Lenkijai, Čekijai, Latvijai, Estijai yra nepateisinama. Be griežtos kritikos Gazpromui už agresyvią monopolisto kainų politiką minėtoms šalims, taip pat reikalaujama atskirti dujų kainą nuo naftos kainos. Rusijai tai smūgis tiesiai žemiau juostos. „Be Gazpromo diktato Europai, valstybiniam Putino kapitalizmui – galas.“.
Taip teigia Petersono ekonomikos instituto Vašingtone vyriausiasis mokslinis bendradarbis, garsus švedų ekonomistas ir Rusijos žinovas Anders Åslundas savo straipsnyje Švedijos dienraštyje Dagens Nyheter ir Financial Times „Skalūninių dujų revoliucija – grėsmė Putino galiai“. Šis straipsnis yra minėto straipsnio minčių apžvalga.
Iš esmės pakitus Lietuvos derybiniai pozicijai, jai sustiprėjus, naujajai vyriausybei teks atsižvelgti į pakitusią politinę padėtį „santykiuose“ su Gazpromu. Tiesa, galima daug kuo abejoti nežinant detalių Lietuvos derybose dėl dujų kainos su Rusijos Gazpromu. Informacijos apie derybas trūksta. O kol aiškių pakitimų mūsų naudai nėra, tol galime laikyti derybas nesėkmingomis. Anot G.Kirkilo, „Mes kaip ir nežinome ką iš tikrųjų vyriausybė skundžia. Jei skundžia rimtai, tai gerai. Bet jeigu tai tik priešrinkiminis veiksmas ir skundas teisiškai neparuoštas, tai bylą pralaimėsime, o galimos finansinės sankcijos jau atiteks būsimai vyriausybei.“.
Bet, matant aiškius pokyčius pasaulinėje dujų rinkoje, ES politikoje Gazpromo atžvilgiu, teigti, esą neverta tampyti miegančio liūto už ūsų, nėra pagrindo. Atvirkščiai.
Kodėl? Atsakymas – skalūninės dujos. Šiandien Jungtinės Valstijos nebeimportuoja suskystintų dujų. JAV suskystintų dujų gamyba pralenkė Rusijos gamtinių dujų gamybos kiekį ir tapo nepriklausoma nuo importuotų suskystintų dujų. Rezultatas – gamtinių dujų kainos Europoje pastoviai krinta. Tai blogos naujienos Rusijai ir Gazpromui. Naujienos dar pablogės, kai JAV pradės eksportuoti suskystintas dujas.
Taip, skalūninės dujos dar nepakeitė gamtinių dujų. Arabų šalys, pavyzdžiui Kataras, turi savo suskystintų dujų terminalus Europoje. Tačiau dabar jie yra priversti nukreipti JAV rinkai skirtas dujas į Europa. Tai dar vienas smūgis Gazpromui ir aukštoms dujų kainoms Europoje.
Šiuo metu Europa priklauso nuo Norvegijos, Alžyro ir Rusijos gamtinių dujų, kurių kainos pririštos prie naftos kainų. Tačiau jau dabar susidarė didžiulė suskystintų dujų rinka, kur kainos per pus pigesnės nei Gazpromo. Tik laiko klausimas, kai Europos dujų rinkos kainos, kurios vis dar dvigubai aukštesnės nei JAV, pradės kristi.
Todėl nenuostabu, kad Gazpromo gamtinių dujų eksporto kiekiai žymiai sumažėjo, net 5,7 procentais per devynerius šių metų mėnesius. Didieji Europos dujų perpardavėjai reikalavo ir gavo žymias nuolaidas, kartais net atbuline data.
Dar viena gera žinia mums: Gazpromo akcijų vertė krito per pus. 2008 metais jų vertė buvo 365 milijardai JAV dolerių iki šios dienos 117 milijardų.
Po rinkimų naujai Lietuvos vyriausybei būtina atsižvelgti į politines tokios aukščiau aprašytos padėties pasekmes pačiai Rusijai ir mūsų galimybėms derėtis dėl gamtinių dujų kainų. Rusijai, galimai praradus Gazpromo monopolį ir jos nešamus turtus taip pat ir Kremliaus rėmėjams į kišenes (apie 40 milijardų JAV dolerių 2011 metais), teks prisitaikyti prie rūsčios tikrovės. Juolab, kad ir „Chevron“ interesas investuoti į skalūninių dujų paieškas Lietuvoje, anot premjero A. Kubiliaus, galimai „pavers Lietuvą Dubajumi arba Kataru“. Na, geriau jau taip, negu Vasiukais, taip sakant.
Esant tokiai politinei – ekonominei padėčiai, vardan neaiškių „gerų“ santykių su Rusija, mes neturime jokiais būdais atsisakyti mūsų iškeltų reikalavimų traktuoti Lietuvą Europos Sąjungos dalimi, tai yra tuo, kuo mes faktiškai ir esame.
Visiškai teisus yra Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas, sakydamas, kad „Dujų kaina išliks visų laikų aukštumoje. Lietuva ir toliau neturi absoliučiai jokių svertų, kurie lemtų dujų kainos pokyčius. Įtakos nei dujų pigimui, nei brangimui neturime“. Ir tų svertų Lietuva neturės tol, kol atsakingos už Lietuvos užsienio politiką institucijos neatliks namų darbų. Matyt, tų institucijų vadovai, neturėdami rimtų patarėjų, perleido energetikos politiką į rankas apie užsienio politiką nieko neišmanantiems politikieriams.
Aišku viena: nematytdami konteksto, mes patys sau kišame pagalius į ratus. Todėl, atsiradus istorinei galimybei kalbėti vienu ES balsu prieš Gazpromą, praleisti tokią galimybę būtų pavojingai neatsakinga. Taigi, nusileisti Gazpromui mes neturime.
Originalus įrašas tinklaraštyje Vinokuras.lt
