Vyriausybei dar tik kuriant ir svarstant siūlymus dėl nedarbo mažinimo, darbo biržoje oficialiai užregistruoti 302,6 tūkst. bedarbių. Verslininkai ir ekspertai perspėja: visos priemonės gerokai vėluoja.
Lietuvos darbo biržos (LDB) atstovai tikina, kad nedarbo augimo tempas aprimo, nors kas savaitę į ją kreipiasi tūkstančiai darbo ieškančių žmonių. Registruojami ir tie gyventojai, kurie darbo neteko prieš kelerius metus ir bandė jo ieškoti savarankiškai, tačiau nesėkmingai.
Ekspertai ir verslas jau pernai aktyviai ragino valdžią kuo skubiau imtis priemonių, kurios stabdytų besikerojantį nedarbą, bet Vyriausybė tik nuo šių metų pradžios ėmėsi ieškoti būdų spręsti problemą.
Trijų darbo grupių pateikti tris mėnesius brandinti siūlymai, kaip mažinti nedarbą, dar turės būti apsvarstyti trišalėje taryboje.
Vakar Vyriausybės pasitarime pritarta ir siūlymui pertvarkyti pačios LDB struktūrą – mažinti teritorinių darbo biržų nuo 46 iki 10.
Reikia skatinti vartojimą
Vienas pasiūlymų, skatinant jaunimo įdarbinimą, – atleisti nuo dalies socialinio draudimo įmokų mokėjimo vienus metus tuos darbdavius, kurie pirmą kartą pagal darbo sutartį įdarbino samdomo darbo patirties neturinčius asmenis.
Skaičiuojama, kad bendra įmokų suma sumažėtų nuo 31 proc. iki 7,7 proc. (sveikatos draudimo – 3 proc., nedarbo – 1,1 proc., ligos ir motinystės – 3,4 proc., nelaimingų atsitikimų darbe – 0,2 proc.).
Lietuvos darbdavių ir verslo konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas LŽ teigė, kad darbo grupių siūlomos priemonės situacijos tikrai neišgelbės, tačiau šiek tiek palengvins verslo padėtį. Esą verslininkui svarbiausia, kad darbo vieta kurtų pridėtinę vertę, tad vien dėl lengvatų darbdaviai nepuls įdarbinti patirties neturinčių žmonių.
“Tie pasiūlymai dėl jaunimo įdarbinimo ar viršvalandžių supaprastinimo nepadės verslui sukurti pridėtinės vertės. Vidaus rinkos galimybės parduoti pagamintą produktą ar paslaugą yra smarkiai susijusios su gyventojų perkamąja galia, – dėstė D.Arlauskas. – Pinigų daugiau neatsiras. Aišku, jeigu išvažiuos į užsienį tie 300 tūkst. ar pusė visų bedarbių ir ten užsidirbę pinigų juos atsiųs savo artimiesiems – tada padidės vartojimas. Kadangi mūsų ekonomika neauga, tai ir vartojimo lygis nedidės. Čia ir yra didžiausia problema.”
Naudosis galimybe sutaupyti
Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos direktoriaus Giedriaus Romeikos nuomone, kai kurie darbdaviai tiesiog naudosis galimybe sutaupyti pinigų ir įdarbins jaunus žmones tik dėl to. Esą lengvatos turėtų būti suformuotos taip, kaip mokinio krepšelis – kad visus metus parama eitų paskui darbuotoją, net jeigu jis išmėgintų ne vieną darbo vietą. “Tada įmonės niekuo nerizikuodamos suteiktų galimybę jaunuoliui išbandyti save”, – samprotavo jis.
Vyriausybės skaičiavimu, jeigu būtų įdarbinta 25 tūkst. asmenų, mokant jiems vidutiniškai 800 litų mėnesinį atlyginimą, darbdaviai gautų socialinio draudimo įmokoms mokestinių lengvatų. Esą per vieną mėnesį darbdavio išlaidos vienam darbuotojui sumažėtų nuo 248 litų iki 60 litų. O per metus mokestinė našta darbdaviams galėtų palengvėti 57 mln. litų.
Taip pat siūloma darbdaviams, įdarbinusiems iki 29 metų asmenis pagal įgytą kvalifikaciją, skirti darbo užmokesčio subsidiją ne ilgesniam kaip 12 mėnesių terminui. Planuojama, kad įdarbinta būtų apie 1 tūkst. jaunuolių, išlaidos vienam asmeniui siektų 629 litus, o iš viso – 7,5 mln. litų.
Nedraus viršvalandžių
Vyriausybė pagaliau ėmėsi spręsti ir darbo reglamentavimo paprastinimo klausimus – dėl viršvalandžių, įdarbinimo bei atleidimo iš darbo ir pan. Tam atkakliai priešinosi profsąjungų lyderiai, tačiau pastaruoju metu jau dedami paskutiniai susitarimų taškai.
Siūloma leisti laisviau reguliuoti darbo valandas: įvesti maksimalią 48 valandų darbo savaitę, įskaitant viršvalandžius.
Neretai viršvalandiniai darbai dirbami nelegaliai. Įmonėms trumpam pritrūkus darbuotojų gautam užsakymui įvykdyti, vengiama laikinai įdarbinti žmones. Mat vėliau juos atleisdama įmonė turi daug finansinių problemų. Tad bedarbiai negali bent laikinai įsidarbinti ir užsidirbti. Dėl to siūloma įteisinti galimybę sudaryti terminuotas darbo sutartis iki 1 metų suminiam laikotarpiui. Taip pat siūloma visiems taikyti 2 mėnesių įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminą. Kartu per šį laikotarpį padidinti darbdavio prievolę prisidėti prie darbuotojo darbo paieškos ar perkvalifikavimo, skiriant tam iki 20 proc. darbo laiko.
Dabar Lietuvoje yra nustatyti bendras 2 mėnesių ir specialus – 4 mėnesių įspėjimo apie atleidimą terminai.
Smulkiųjų neišgelbės
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Kvedaravičius LŽ teigė, jog profsąjungos visuomet pasisakė už tai, kad viršvalandžiai, įdarbinimo lankstumas ir pan. būtų įteisinti kolektyvinėse darbo sutartyse. Jis tikino, kad tokiems pasiūlymams profsąjungos neturi jokių pretenzijų.
Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos direktoriaus G.Romeikos nuomone, šios darbo santykius lengvinančios priemonės gali pagelbėti tik stambioms įmonėms, kuriose dirba daugiau nei 200 žmonių. “Siūloma susitarti kolektyvinėmis darbo sutartimis. Bet smulkiosioms įmonėms, kuriose dirba 10 ir mažiau žmonių, kolektyvinės darbo sutartys yra papildoma biurokratinė našta, kuri kartais net ir neįgyvendinama priemonė, kai, pavyzdžiui, įmonėje dirba tik direktorius ir buhalterė”, – kalbėjo jis. G.Romeika pažymėjo, kad smulkiosioms įmonėms, kuriose dirba iki 50 žmonių, arba turėtų būti taikomos papildomos lengvatos, arba tvarką reglamentuoti Darbo kodeksas, o ne kolektyvinė darbo sutartis.
Faktai
LDB duomenimis, nedarbo lygis Lietuvoje kovo 25-ąją siekė beveik 14,1 procento. Beveik trečdalis registruotų bedarbių (3,7 tūkst.) atleisti iš darbo per paskutinius šešis mėnesius, beveik kas antras iki registracijos darbo biržoje dienos dvejus metus arba niekada nedirbo.
Darbo biržos duris varsto ir 43,8 tūkst. jaunų (iki 25 metų) žmonių, kurių didžioji dalis niekuomet neturėjo darbo.
