Kauno miesto savivaldybės taryba ketvirtadienį patvirtino daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo bendrosios nuosavybės nuolatinės techninės priežiūros tarifų apskaičiavimo metodiką. Pagal ją kiekvienam daugiabučiui bus nustatyti skirtingi techninės priežiūros darbų tarifai.
Iki šiol gyventojai mokėjo mokestį už namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą pagal 2004 m. Lietuvoje egzistavusį namų nuolatinės techninės priežiūros vidutinį rinkos tarifą, kuris turėjo būti tikslinamas kas dveji metai.
Nuo pat 2004 metų tarifai nebuvo peržiūrimi, o daugiabučių administratoriai surinktas lėšas už nuolatinę techninę priežiūrą naudojo ten kur labiausiai reikėjo.
Tokia „abonentinio mokesčio“ praktika leido administratoriams prižiūrėti senus ir nedidelius namus, kurie reikalauja didelių investicijų naujesnių ir didesnių namų gyventojų sąskaita.
Pasak Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Ramūno Gataučio, Savivaldybė sulaukė daug daugiabučių gyventojų skundų dėl administratorių renkamų mokesčio tikslingo panaudojimo.
„Gyventojai piktinasi, kad administratoriai dažnai už atliktus name darbus pateikia nepagrįstai dideles sąskaitas. Akivaizdu, kad trūksta elementarios tvarkos ir aiškių, skaidrių taisyklių, todėl naujoji metodika bus naudingesnė ir labiau suprantama tiek gyventojams, tiek patiems daugiabučių administratoriams“, – sakė R. Gatautis.
Aplinkos ministerijos užsakymu statybos normatyvus Lietuvoje rengianti įmonė UAB „Sistela“ parengė rekomendacijas dėl daugiabučių gyvenamųjų namų nuolatinės techninės priežiūros mokesčio tarifų apskaičiavimo. Rekomendacijų pagrindu parengta naujoji metodika nustato daugiabučių gyvenamųjų namų patalpų savininkams sąnaudomis pagrįstų įmokų tarifų apskaičiavimo tvarką. Joje nustatyti baziniai nuolatinės techninės priežiūros tarifai, kurie būtų pradžios taškas nustatant pradinius tarifus.
Nėra vienodų daugiabučių pagal techninę būklę. Pastatai skirtingi, todėl mėnesinių įmokų dydis bus skirtingas (priklausomai nuo amžiaus, aukštų skaičiaus, konstrukcijos).
Naujoji metodika taip pat numato kasmetinį tarifo perskaičiavimą ateinantiems metams. Jei, tarkim, namo gyventojai sumokės daugiau pinigų už namo priežiūrą nei kainavo atlikti darbai, kitais metais administratorius galės mažinti mokestį. Jei surenkami iš namo mokesčiai nepadengia per metus atliktų darbų kaštų, tada administratorius galės nustatyti didesnį mokestį.
Dar kartą reikia pabrėžti, kad namo gyventojų surinktas lėšas bus galima naudoti tik to namo reikmėms. Administratorius turės ekonomiškai pagrįsti mokesčio už namo priežiūrą dydžio svyravimus.
Priėmus naująją metodiką objektyviai padidės dalies daugiabučių namų, ypač mažų ir labai senų, tačiau sumažėtų didelių, naujesnių ir techniškai tvarkingų, namų įmokų tarifai.
Naujoji metodika yra tiesiogiai susijusi su nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais naujos redakcijos Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais, patvirtintais Savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 gruodžio 15 d. įsakymu.
Nepatvirtinus naujosios metodikos, negalėtų būti tinkamai įgyvendinami administravimo nuostatų reikalavimai.
