Prasidėjus atostogų sezonui, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai besiruošiantiems į kelionę pataria užsukti pas šeimos gydytoją, kuris padės įvertinti infekcinių ligų riziką ir rekomenduos skiepus. Tačiau tai reikėtų padaryt ne tik dėl rūpesčio sveikata.
Yra šalių, kurios nepasiskiepijusių nuo kai kurių ligų turistų paprasčiausiai neįsileidžia.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, kad visi keliautojai, turėtų būti pasiskiepiję bent skiepų kalendoriaus rekomenduojamomis vakcinomis. Kelionės yra gera proga sveikatos priežiūros darbuotojams peržiūrėti skiepijimo būklę kūdikiams, vaikams, paaugliams ir suaugusiems.
Dažniausiai keliautojai skiepijami nuo hepatito A, hepatito B, vidurių šiltinės, poliomielito, meningokokinės infekcijos, difterijos, stabligės, geltonojo drugio.
Daugumą vakcinų, kurios paprastai skiriamos vaikystėje reikia periodiškai pakartoti, kad būtų išlaikytas apsauginis imuniteto lygis. Suaugusieji dažnai nepaiso, kad reikia sustiprinti imunitetą palaikomosiomis vakcinos dozėmis, ypač jei infekcijos pavojus yra nedidelis.
„Ypač svarbu suprasti, kad tokių retų ligų, kaip difterija ar poliomielitas, kurios neregistruojamos ar registruojami tik pavieniai jų atvejai išsivysčiusiose šalyse, gali būti ir turistų lankomose teritorijose.
Taigi pasiruošimas kelionei turi apimti ne tik naujų vakcinų įskiepijimą, kuriomis apsaugoma nuo užkrečiamųjų ligų, būdingų lankomoms šalims, bet reikėtų nepamiršti ir palaikomųjų vakcinos dozių, tokių kaip difterija ir stabligė“, – sakė ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Eglė Savickienė.
Skiepai nuo šių infekcijų rekomenduojami atsižvelgiant į paciento amžių (pagal skiepijimų kalendorių, revakcinacija – kas 10 metų).
Kai kurie skiepai vykstantiems į konkrečias šalis ar šalies teritorijas gali būti ne tik rekomenduojami, bet ir privalomi:
Geltonojo drugio susirgimas, registruojamas kai kuriose Afrikos bei Centrinės ir Pietų Amerikos šalyse. Skiepytis rekomenduojama visiems vykstantiesiems į endemines geltonojo drugio šalis (kuriose yra geltonojo drugio plitimo rizika). Tačiau vakcinacija, tam tikrais atvejais, gali būti privaloma, kadangi vykstant į kai kurias geltonojo drugio endemines teritorijas ir šalis ar tranzitu per jas reikalaujama tarptautinio skiepijimo nuo geltonojo drugio sertifikato.
Pasiskiepyti nuo meningokokinės infekcijos reikalauja ir Saudo Arabija. Tai privalo padaryti piligrimai, vykstantys aplankyti Meką ir Mediną (Hadžą, Umrą). Tačiau skiepytis nuo meningokokinės infekcijos rekomenduojama visiems vykstantiesiems į šalis, kuriose registruojama meningokokinės infekcijos protrūkių. Ypač nepalankios šios ligos atžvilgiu yra kai kurios į pietus nuo Sacharos esančios Afrikos šalys, kuriose meningokokinė infekcija pasireiškia ne tik protrūkiais, bet ir epidemijomis.
Poliomielito virusas išnaikintas daugelyje pasaulio šalių, išskyrus 4 endemines teritorijas: Afganistaną, Indiją, Nigeriją ir Pakistaną. Tačiau dar yra nemažai šalių, kuriose cirkuliuoja iš endeminių šalių įvežtinis laukinis poliomielito virusas. Vykstantieji į endemines poliomielito šalis turi būti paskiepyti nuo šios ligos.
Pastaraisiais metais keliaujantiems po Europą didėja grėsmė užsikrėsti tymais, ypač neskiepytiems asmenims, kadangi besitęsiantys tymų protrūkiai apima vis daugiau Europos šalių. Per pirmą šių metų ketvirtį pranešta apie 9349 tymų atvejus iš 32 Europos šalių, ir net apie 90 proc. visų ligos atvejų pranešta iš 6 šalių: Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Rumunijos, Šveicarijos, Ispanijos. PSO rekomenduoja prieš kelionę į svečias šalis paskiepyti vaikus dvejomis tymų vakcinos dozėmis, o paaugliams ir suaugusiems abejojantiems dėl savo imuniteto pasiskiepyti bent viena vakcinos doze.
Erkinis encefalitas paplitęs daugelyje Europos šalių, ypač Baltijos valstybėse, tad nereikėtų pamiršti, kad keliaujantiems ar stovyklaujantiems Lietuvos gamtoje (kaimo ir miškingose vietovėse) rekomenduojami skiepai nuo erkinio encefalito.
Šalyse, kur prastos sanitarinės ir higienos sąlygos, apsisaugoti nuo ligų, plintančių per maistą ir vandenį, svarbi asmens higiena bei tinkamai pasirinktas saugus maistas ir geriamasis vanduo, tačiau patikimą apsaugą užtikrinti gali tik skiepai.
Viena dažniausių keliautojų infekcijų plintančių per maistą ir vandenį – tai hepatitas A, kuris paplitęs daugelyje pasaulio šalių, Pagrindiniai rizikos veiksniai: termiškai neapdorotas maistas (pastaruoju metu didelis dėmesys skiriamas įvairioms jūros gėrybėms), geriamas vanduo, maudymasis baseinuose.
Tad šios infekcijos grėsmė ypač aktuali išsivysčiusių šalių gyventojams, vykstantiems į turistų pamėgtus kurortus mažiau išsivysčiusiose šalyse: Egipte, Tunise, Turkijoje, Bulgarijoje, Rytų ir Pietų Europoje, Pietų ir Centrinėje Amerikoje, kur yra didesnė hepatito A rizika, tad rekomenduojama pasiskiepyti.
Nemažiau aktuali maistu ir vandeniu plintanti infekcija – vidurių šiltinė, kuri paplitusi daugelyje Afrikos, Azijos, Pietų Amerikos šalių. Net ir pasiskiepijusiems asmenims reikia vengti galimai užteršto maisto ir vandens.
Daugiau informacijos apie rekomenduojamus ar privalomus skiepus, rengiantis kelionei, gali suteikti šeimos gydytojas, įvertinęs galimus kelionės rizikos veiksnius bei žmogaus sveikatos būklę.
Sudarant skiepijimo planą keliautojams, remiamasi PSO rekomendacijomis, kurios kasmet peržiūrimos ir atnaujinamos, bei LR Nacionaline imunoprofilaktikos programa.
Keliautojams kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas rekomenduojama iki kelionės likus 4-8 savaitėms, kadangi imunitetui susiformuoti po skiepijimų reikalingas tam tikras laikotarpis.
„Tačiau jei iki kelionės liko mažiau laiko, vis tiek rekomenduojama kreiptis į gydytoją ir pasiskiepyti, nes po kai kurių skiepijimų apsauga nuo ligų susiformuoja greičiau“, – sakė Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė E. Savickienė.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacija
