Rugsėjo 23 dieną Kauno miesto savivaldybėje vyko Tarptautinei kurčiųjų dienai skirta konferencija.
Konferencijos dalyviai išklausė keturis pranešimus ir priėmė rezoliuciją. Lietuvos kurčiųjų draugijos viceprezidentė Svetlana Litvinaitė kalbėjo apie kurčiųjų socialinės reabilitacijos paslaugas Lietuvoje. Ji pažymėjo, kad Lietuvos kurčiųjų draugijai priklauso apie 5 tūkst. žmonių, o kurčiųjų yra žymiai daugiau. Šiems asmenims reikalingos įvairios socialinės paslaugos, informaciniai – konsultaciniai centrai, gyvenimo įgūdžių ugdymas, palaikymas ir atkūrimas, švietimas, gebėjimų lavinimas. Labai svarbus integravimasis į visuomenę, įsidarbinimas ir kt.
Kaune yra apie tūkstantis kurčiųjų, iš jų 186 – vaikai. Kurčiųjų socialinės reabilitacijos centro direktorė Jūratė Pugačiauskienė kalbėjo apie paslaugas, kurios teikiamos Kaune. „Reabilitacijos centre teikiama apie 40 rūšių paslaugų: vertimas, palydėjimas pas gydytoją, notarą, advokatą, kompiuterių kursai, yra keturios bendravimo gestais kameros, šeši būreliai įvairiems įgūdžiams ugdyti. Gaudami šias paslaugas, kurtieji jaučiasi saugesni“, – sakė J. Pugačiauskienė.
Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centro direktorės pavaduotojas Arūnas Bražinskas kalbėjo apie tarptautinę patirtį, siekiant įveikti kurčiųjų socialinę atskirtį. Jis pateikė pavyzdžių, kokias socialines garantijas turi, kokios galimybės mokytis, lavintis, įsidarbinti yra Švedijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Belgijoje Vengrijoje, Graikijoje ir Amerikoje.
„Švedijoje stomatologas turi vertėją į gestų kalbą, kurtieji gali vairuoti sunkiasvorius automobilius, dirbti prie staklių. Prancūzijoje kurtieji net universitete gali dėstyti prancūzų kalbą. Amerikoje kurtieji gali viską – negali tik girdėti. Reikia neužmiršti, kad elektros lemputę išrado kurčias asmuo, raketa, telefonas taip pat išrasta kurčiųjų“, – sakė Arūnas Bražinskas. Jis prašė, kad būtų peržiūrėti Lietuvos įstatymai, kurtiesiems draudžiantys daugelį dalykų.
Buvo pateikta informacija, kad įstatymai jau peržiūrimi, bus pateikti svarstyti Seimui. Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentė Roma Klečkovskaja informavo, kad buvo susitikusi su Ministru Pirmininku Andriumi Kubiliumi, finansų ministre Ingrida Šimonyte, su jais kalbėjo apie išmokų ir atlyginimų kurtiesiems nemažinimą, apie žadamas reformas, kurioms dabar ne pats geriausias laikas.
Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centro direktorė Ramunė Leonavičienė kalbėjo apie gestų kalbos vertėjų trūkumą ir šios srities specialistų rengimą Lietuvoje.
„Dažnai kurtiesiems susikalbėti padeda kurčiųjų šeimose užaugę vaikai, giminės, tačiau kartais jie būna suinteresuoti asmenys ir ne visur jais galima pasitikėti, todėl kurtieji nori pasinaudoti nepriklausomų vertėjų paslaugomis. Vertėjų darbas yra sunkus, jiems reikia išmanyti sritį, apie kurią kalbama, konferencijose ir forumuose įveikti auditorijos baimę, konfliktinėse situacijose išlikti nešališkiems, o atlyginimas – mažas. Parengti specialistai susipažįsta su darbo specifika ir pereina dirbti kitur“, – sakė R. Leonavičienė.
Lietuvoje 100 vertėjų tenka apie 9 tūkst. kurčiųjų, kai tuo tarpu Norvegijoje vienam kurčiajam – vienas vertėjas, Danijoje septyniems kurtiesiems – vienas vertėjas.
Konferencijoje buvo užsiminta, kad Lietuvoje nėra televizijos laidų su vertimu į gestų kalbą, todėl pažeidžiamos kurčiųjų tesės gauti informaciją. Šią informaciją kurtieji gauna tik kurčiųjų reabilitacijos centruose ir draugijoje. Kaunas vienintelis miestas, kuriame tarybos posėdžiai verčiami į gestų kalbą.
Apie kurčiųjų draugijos narių pasiekimus sporto srityje kalbėjo sportininkų atstovas. Jis sakė, kad šiais metais kurtieji tarptautinėse varžybose iškovojo 13 medalių, tačiau nebuvo pasirūpinta, kad apie tai būtų informacija pateikta žiniasklaidai. Grįžusių medalininkų niekas nepasitiko.
Rezoliucija, kurioje buvo surašyta daugelis kurčiųjų problemų, bus perduota Vyriausybei ir Seimui.
Konferencijoje dalyvavo ir konferencijos dalyvius sveikino Kauno miesto mero pavaduotojas Algimantas Kurlavičius, Socialinių, sveikatos ir šeimos reikalų komiteto pirmininkė Loreta Kudarienė, tarybos nariai Edita Gudišauskienė, Gediminas Budnikas, Algimantas Mileika, seniūnijų atstovai ir kt.
Kurčiųjų draugijos nariai Savivaldybės fojė surengė darbų parodą, koncertavo prie Vytauto paminklo.
