Atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę, 1991 metais, buvo nutarta įsteigti sporto muziejų.
Pirmieji įspūdingais sporto laimėjimais pasižymėjo kariai ir šauliai, todėl sportininkų laimėjimus buvo nutarta įamžinti Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Vėliau, kai pasipylė eksponatų gausa, jau buvo mąstoma apie atskirą muziejų.
„Labai malonu, kad čia susirinko tie, kurie prisidėjo prie šio muziejaus kūrimo. Gaila, kad nėra Romualdo Ozolo, kuris pirmas pasirašė ant mūsų prašymo dėl sporto muziejaus kūrimo“, – sakė Lietuvos sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas.
Muziejaus 20-metis – svarbus ir džiugus įvykis ne tik sportininkams, bet ir visuomenei, todėl į minėjimą atvyko labai daug kauniečių ir svečių.
„Malonu matyti sporto veteranus, kurie sunkiais laikais parodė daug ryžto ir entuziazmo, vienaip ar kitaip atstovavo Lietuvai. Nors laimėjimo atveju ir nebuvo pakeliama Lietuvos vėliava, tačiau jų pavardės bylojo apie tai, kad jie yra lietuviai“, – sakė Lietuvos sporto muziejaus direktorius P. Majauskas.
Muziejaus vadovą ir visus darbuotojus 20-mečio sukakties proga sveikino miesto meras, Lietuvos orientavimosi sporto meistras, buvęs Lietuvos orientavimosi sporto federacijos prezidentas Rimantas Mikaitis.
„Man malonu, kad čia susirinko žmonės, kurie gynė ir gina Lietuvos garbę Olimpiadose ir įvairiuose sporto forumuose, čia yra žmonės, kurie savo nuoširdžiu darbu įamžina Lietuvos sporto istoriją. Sveikinu muziejaus kolektyvą, dėkoju už nuoširdų darbą“, – sakė meras R. Mikaitis.
Muziejaus 20-mečio minėjime dalyvavo LR Seimo nariai Vincė Vaidevutė Markevičienė, Arimantas Dumčius, žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Pristatydamas jį direktorius P. Majauskas pažymėjo, kad jo dėka daug kas buvo statoma, rekonstruojama, remontuojama. „Tai žmogus, kuris labai daug prisidėjo prie sporto vystymo ir sąlygų sportuoti gerinimo”, – sakė P. Majauskas.
Minėjimo metu direktorius P. Majauskas negailėjo šiltų žodžių ir sportininkams veteranams, ir dabar sportuojantiems, atstovaujantiems Lietuvai, ir tiems asmenims, kurie padėjo kuriant sporto muziejų, ir tiems, kurie nuolat padovanoja eksponatų.
Direktorius padėkojo merui R. Mikaičiui už tai, kad jo dėka tvarkomas 9 arų muziejaus kiemas, kuriame tilps apie 2 tūkst. žmonių. Tada bus galima organizuoti įvairius renginius.
Kiekvieną sportininką P. Majauskas pažįsta, atmintinai žino jų laimėjimus, kiekvieną pristatė susirinkusiems. Visi sportininkai ir pagalbininkai jam kaip giminės, kaip artimiausi draugai.
Direktorius P. Majauskas pristatė du pagalbininkus akademikus Jurgius – Briedikį ir Vilemą – buvusį LKKA rektorių Kęstutį Miškinį ir daugelį kitų, kurie daug prisidėjo prie Lietuvos sporto vystymo ir muziejaus steigimo.
Muziejaus 20-mečio proga sveikintojų buvo labai daug. Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento atstovai apdovanojimus įteikė muziejaus direktoriui P. Majauskui, Vytauto Didžiojo karo muziejaus buvusiam direktoriui J. Jurevičiui ir skyriaus vedėjui A. Morkūnui ir šio muziejaus darbuotojams V. Gudeliui, A. Jakštui, padėkos raštus – I. Petrokienei, E. Rūkui.
Pasveikinti atvyko ir Lietuvos olimpinio komiteto, Kauno rajono savivaldybės, Sporto veteranų asociacijos, Prienų pensionato sporto veteranų, restauratoriai, kitų muziejų atstovai.
Lietuvos olimpinio komiteto Kauno skyriaus pirmininkas K. Starkevičius ir kiti muziejaus kūrėjai įteikė Lietuvos sporto muziejaus kūrimo metraštį. Muziejaus darbuotojams K. Starkevičius dovanojo kelionę autobusu į Lenkiją.
Muziejaus direktorius P. Majauskas medalius ir padėkos raštus įteikė visiems, kurie prisidėjo kuriant muziejų, kurie dabar nuoširdžiai dirba ir įamžina Lietuvos sporto istoriją bei pasižymėjusius sportininkus.
