Slėptuvę šventina karo kapelionas kunigas T. Karklys.
Prieš 60 metų gegužės 20 dieną mūsų krašte, Altoniškių kaime žuvo partizanai B. Trumpys, J. Totoraitis, M. Grybauskaitė, V. Liktoraitė. Čia surengtas partizanų žūties paminėjimas.
Renginyje dalyvavo krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, šauliai, vietos moksleiviai, visi, kam rūpi istorinė atmintis.
1944–1953 metais vykęs Lietuvoje partizaninis karas kovų ir laiko apimtimi neturi analogų Europoje. Antrą kartą Sovietų Sąjungai okupavus mūsų valstybę, dešimtys tūkstančių jaunų vyrų išėjo į miškus – visoje Lietuvoje kūrėsi partizanų būriai, vėliau sudarę 9 kovinius junginius – apygardas.
Per ilgą, žiaurų ir negailestingą karą žuvo daugiau kaip 20 tūkstančių Lietuvos partizanų. Šimtai tūkstančių jų rėmėjų ir eilinių žmonių ištremta į Sibirą.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pradėta stichiškai įamžinti žuvusių rezistencijos dalyvių atminimą. Šį darbą daugiausia dirbo žuvusiųjų bendražygiai ir įvairūs menininkai saviveiklininkai.
Vėliau atminimo įamžinimu pradėjo rūpintis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, buvo parengta Atminimo ženklų, simbolių ir paminklų genocido aukoms ir asmenims, represuotiems už pasipriešinimą okupaciniams režimams, sukūrimo valstybinė programa.
Kauno rajone šiuo metu yra įamžintos 35 laisvės kovotojų vietos. Žūties vietas ženklina paminklai, kryžiai, koplytstulpiai. Devyni objektai įraukti į Kultūros pavaldo objektų registrą. Tai Rezistentų kapinės Raudondvario seniūnijoje, Nevėžio gatvėje, paminklinis ansamblis laisvės kovotojams Jonučių kapinėse, kryžius ir paminklas žuvusiems ,,Tauro“ apygardos partizanams Garliavos seniūnijoje, Jonučių kaime, žuvusių už Lietuvos laisvę paminklas Digrių kapinėse, paminklas, ženklinantis legendinio partizano Juozo Lukšos Daumanto žuvimo vietą Pabartupio kaime, Alšėnų seniūnijoje, koplytstulpis Kazio Veverskio – Lietuvos laisvės armijos įkūrėjo ir vado žuvimo vietoje Užliedžių seniūnijoje, paminklas žuvusiems partizanams Kačerginėje, partizanų Bagdonavičių sodyba ir koplytstulpis, įamžinantis rezistento V. Beržisko atminimą Raudondvario seniūnijoje, Didvyrių kaime.
„Garliavos gimnazijai suteiktas Juozo Lukšos vardas, ir ši mokykla jį garbingai pateisina. Praėjusį sekmadienį, minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną Raudondvario tiltas per Nevėžį sujungė ne tik du upės krantus, dvi savivaldybes – Kauno miesto ir Kauno rajono, bet ir praeitį ir dabartį. Čia iškilmingai atidengta lentelė, žyminti, kad tiltui suteiktas generolo Kazio Veverskio vardas.
Prieš pora metų Zapyškio seniūnijoje, Drapakampio miške atstatyta partizanų žeminė ir kryžius, įamžinantis žuvusius partizanus. Ši Tauro apygardos partizanų slėptuvė taip atrodė ir prieš 60 metų – ji atkurta identiškai.
Laisvės kovų atminimo įamžinimas – ne vien paminklų ir atminimo ženklų statymas, tai ir istorinės atminties atkūrimas siekiant patriotiškai ugdyti jaunimą. Šiandien aš džiaugiuosi, kad Drapakampio miško žeminę neraginami prižiūri Ežerėlio vaikai ir jaunimas. Tikiu, kad Altoniškių kaime taip pat vyks ne tik istorijos pamokos, ši vieta bus pažymėta ekskursijų maršrutuose“, – į susirinkusius kreipėsi V. Makūnas.
Kauno rajono savivaldybės meras Gedvydui Celiešiui, Kauno apskrities Vytauto Didžiojo 2-os rinktinės Zapyškio šaulių 9-os kuopos šaulių vadui už partizanų slėptuvės Altoniškių kaime atstatymą ir partizanų atminimo įamžinimą įteikė padėką. Padėka pareikšta ir renginyje nedalyvavusiam Vytautui Balsiui, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio štabo viršininkui, dimisijos majorui.
Kartu su ministre jis padėjo gėlių prie kryžiaus, ženklinančio partizanų žūties vietą. Karo kapelionas kunigas Tomas Karklys pašventino identiškai atstatytą partizanų slėptuve. Ją apžiūrėti galėjo visi pageidaujantys.
Kauno rajono savivaldybės informacija
