Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė sako, kad Lietuvai reikėtų normalizuoti dvišalius santykius su Kinija. Pasak jos, konfliktas tarp Vilniaus ir Pekino šaliai nebuvo naudingas, o spaudoje skambėjusios antraštės apie „drakono nužudymą“ tebuvo naudingos viešųjų ryšių prasme.
„Būtų gerai tą konfliktą (su Kinija – ELTA) kažkokiu, maksimaliai Lietuvai geresniu būdu išrišti, kadangi jis buvo Lietuvai nenaudingas. Dabar visiškai aišku, tai matome“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.
„Žinoma, bendroje geopolitinėje dėlionėje Kinija yra svarbi, globali žaidėja – šito neginčijame. Norime su ja palaikyti diplomatinius santykius – jeigu būtų galima, daugiau turėti prekybinių saitų nei dabar turime, nes prekyba su Kinija yra labai nedidelė“, – akcentavo ji.
Tad klausiama, ar pasiteisino Kinijos atžvilgiu vykdoma Lietuvos užsienio politika, A. Skaisgirytė leido suprasti, kad tokia išvadas daryti dar anksti. Visgi, ji pastebėjo, kad šalies užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, spaudoje praminto „drakono žudiku“, pozicijos šiuo klausimu buvo naudingos tik viešųjų ryšių prasme.
„Jis („drakono žudymas“ – ELTA) buvo, sakyčiau, labiau nukreiptas į viešuosius ryšius, į piarą. (…). Skambios antraštės pasaulio leidiniuose buvo. Ar Lietuvos interesams tas buvo naudinga? Nežinau, istorija parodys“, – tepasakė šalies vadovo patarėja.
Visgi, siekiant glaudinti ryšį su Pekinu, A. Skaisgirytė pastebėjo, kad Lietuva turi įvertinti ir kibernetines, investicijų apsaugos grėsmes, kylančias iš Kinijos.
„Šiuos faktorius taip pat reikia turėti mintyje. Pasaulis nėra tik baltas arba tik juodas, tačiau palaikyti diplomatinių santykių minimumą su Kinija turėtumėme“, – pakartojo ji.
Be to, tęsė ji, tai nereiškia, kad Lietuvai reikėtų nutraukti ekonominius saitus su Taivanu.
„Net ir Kinija neprieštarauja, jeigu šalys palaiko su Taivanu prekybinius-ekonominius santykius ir neina į politinį lauką“, – pridūrė ji.
Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje vėl diskutuota dėl santykių su Kinija ir Taivanu. Diskusijos kilo į Lietuvą atvykus Taivano užsienio reikalų ministrui Josephui Wu. G. Landsbergis su Taivano ministru oficialiai nesusitiko, o žurnalistams komentuodamas situaciją užsiminė apie pokalbius su Pekinu dėl santykių normalizavimo. Tokie ministro sprendimai opozicijos ir dalies apžvalgininkų sukritikuoti ir įvertinti kaip užsienio politikos nenuoseklumo pavyzdžiai.
ELTA primena, kad Lietuvai leidus Vilniuje veikti taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. 2021 m. pabaigoje Pekinas pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampos dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Prezidentūra stebisi viešais užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pareiškimais apie Lietuvai padidėjusias egzistencines grėsmes. Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad tokie ministro įspėjimai yra keisti, o dvejonės dėl 5-ojo NATO straipsnio – apskritai pavojingos valstybei.
„Žinutę skaito partneriai, skaito sąjungininkai, skaito ir Lietuvos nedraugai. Visi pasidaro atitinkamas išvadas. Pasidaro tas išvadas ir Lietuvos pilietis, kuris dabar galbūt yra sutrikęs. Jis galvoja, ar saugu Lietuvoje gyventi. Tad ir Lietuvos piliečiui yra svarbu pasakyti, kad mes tikime kolektyvine gynyba“, – „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.
„30 metų mūsų saugumo pamatas buvo kolektyvinė gynyba. Aš tikiu, kad taip tebėra ir dabar, kad taip bus ateityje. Tai kvestionuoti yra pavojinga, nes šias mintis skaito mūsų sąjungininkai. Ir jei mes patys netikime, kaip įtikinti tuos sąjungininkus ginti mus, jei neduok Dieve, to prireiktų“ – akcentavo patarėja.
Todėl, konstatavo A. Skaisgirytė, viešojoje erdve surezonavę G. Landsbergio pasisakymai yra keisti.
„Svarbu suprasti su kokia kepure tos žinios yra komunikuojamos: ar kaip užsienio reikalų ministro, ar kaip Seimo nario ir valdančiosios partijos pirmininko, ar kaip laisvo komentatoriaus – politologo. Jei tai būtų politologo komentaras – tai pats lengviausias žanras. Tada galima įvairias hipotezes kelti, tas hipotezes patvirtinti ir paneigti, samprotauti. Turime įdomų intelektualinį pratimą. Jeigu tai yra Seimo nario ir (…) partijos pirmininko – galima suprasti tai kaip priešrinkiminį kalbėjimą (…). Jei tai yra užsienio reikalų ministro kalbėjimas, ministro, kuris yra vykdomosios valdžios atstovas, kuris priima sprendimus, tada reikėtų suklusti, kadangi kai kurios žinutės yra keistos, švelniai tariant“, – teigė A. Skaisgirytė.
Prezidentas palinkėjo G. Landsbergiui nusiraminti
Praėjusią savaitę G. Landsbergio pasisakymus kritiškai įvertino ir pats prezidentas G. Nausėda. Jis palinkėjo konservatorių lyderiui „atsisėsti ir nusiraminti“.
„Neatsitiko nieko tokio pastarosiomis savaitėmis ar dienomis, ko nebūtume žinoję anksčiau. Tačiau tuo metu vertinimai buvo vienokie, staiga spalvos labai sutirštinamos. Siūlyčiau tiesiog užsienio reikalų ministrui atsisėsti ir nusiraminti”, – ketvirtadienį žurnalistams Nemenčinėje sake G. Nausėda.
Prezidento manymu, šalies diplomatijos vadovo pareiškimai ne tik kelia įtampą visuomenėje, bet ir atbaido potencialius užsienio investuotojus.
„Šiandien matau žmonių nuotaikas ir matau, kad neatsakingi politikų pareiškimai daro didelę įtaką net ir, pavyzdžiui, išsigryninat pinigus. Jau net nekalbu apie užsienio investuotojų reakciją“, – kalbėjo šalies vadovas.
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis išskirtiniame interviu Eltai užsiminė apie būtinybę Lietuvai kuo greičiau įvertinti savo saugumo koncepciją. Pasak politiko, po Šaltojo karto sukonstruota pasaulio struktūra byra akyse, tačiau Lietuvoje apie iškilusias egzistencines grėsmes vis dar vengiama kalbėti.
„Aš negaliu pasakyti, kad mes esame šiandien pradėję diskusiją, kuri atlieptų realią geopolitinę padėtį už Lietuvos sienų. Nepaisant to, kad mes remiame Ukrainą ir tai yra vienas labiausiai valstybę vienijančių klausimų, mes nedrįsome iki galo pasakyti, kiek tiesiogiai tai yra susiję su mūsų saugumu“, – išskirtiniame interviu Eltai sakė G. Landsbergis.
„Aš manau, kad Lietuva privalo aktyviai galvoti apie saugumo koncepcijos ir saugumo piramidės, kuri pastatyta prieš 30 metų, pokyčius“, – laidoje „ELTA kampas“ akcentavo ministras.
Kalbėdamas apie Lietuvai ir rytiniam NATO flangui gręsiančias karines grėsmes, politikas pažymėjo, kad liko tik vienintelis nežinomasis – klausimas, kada tai atsitiks.
„Aš negaliu pasakyti, kada jis bus. Gal dešimtmetis, gal penkeri metai, gal keleri metai. Man yra labai sunku pasakyti. Bet laiko – tą tikrai jaučiu ir labai aiškiai suvokiu – galime turėti labai nedaug“, – teigė politikas.
Augustė Lyberytė (ELTA) Benas Brunalas (ELTA)
