Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja Europos Vadovų Tarybos posėdyje, kuriame aptarta metinė ES augimo apžvalga ir valstybių narių pažanga įgyvendinant 2015 m. Europos Komisijos ekonomines ir socialines rekomendacijas.
Europos Komisijos vertinimu, Lietuva 2015 m. praktiškai nepadarė jokios pažangos, ji vadinama ribota. Tam tikras nedidelis progresas pasiektas tik lengvinant mokestinę naštą, reformuojant pensijų ir sveikatos apsaugos sistemas, siekiant užtikrinti, kad švietimas atitiktų darbo rinkos poreikius. Tačiau išlieka dar daug ekonominių ir socialinių problemų, kurias būtina nedelsiant spręsti.
„Toks Komisijos įvertinimas rodo, kad Lietuva per praėjusius metus praktiškai nepadarė jokios pažangos. Pastabos dėl stringančių ir nevykdomų reformų kelinti metai kartojasi. Tai labai griežtas raginimas pasitempti“, – sakė Prezidentė.
Pensijų reforma, fiskalinė drausmė ir stabilumas, mokesčių surinkimo gerinimas, darbo rinkos liberalizavimas – sritys, kur reikalingi neatidėliotini Vyriausybės veiksmai.
Lietuva taip pat privalo mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, kurie vis dar yra vieni didžiausių ES. Mūsų valstybėje egzistuoja per didelis mažiausias pajamas gaunančių žmonių apmokestinimas, pasenęs ir per griežtas darbo rinko reglamentavimas. Šalies ekonomikos augimą ateityje gali stabdyti ir blogėjanti demografinė padėtis – mažėjantis gimstamumas, senėjanti visuomenė ir darbingo amžiaus žmonių emigracija.
Inovacijos yra vienas svarbiausių valstybės prioritetų, tačiau aukštojo mokslo sistema nėra pakankamai į jas orientuota. Inovacijų plėtra ir įsisavinimas žmonių gerovei svarbiose gyvenimo srityse yra per lėtas ir ribotas. Lietuva turi pasitempti ir energijos efektyvumo srityje. Energijos suvartojimas namų ūkiuose, transporto ir pramonės sektoriuose vis dar yra per aukštas. O tai didina vartotojų išlaidas ir kenkia šalies ekonomikos konkurencingumui.
EVT posėdyje pristatyta ir metinė ES augimo apžvalga, pagrindiniais Bendrijos ekonominiais prioritetais įvardijo investicijų skatinimą, atsakingą fiskalinę, struktūrinių reformų įgyvendinimą ekonomikai modernizuoti. Lietuva ir kitos ES narės privalės atsižvelgti į šiuos prioritetus formuodamos savo ateinančių trejų metų stabilumo programas.
