Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis sako, kad partijos sąrašo ir kandidato į merus Valdo Benkunsko pergalė sostinės rinkimuose rodo, kokia kryptimi jo vadovaujama politinė jėga turės judėti toliau.
„Tėvynės sąjungos pergalė Vilniuje, gaunant miestiečių pasitikėjimą tiek mero, tiek tarybos narių rinkimuose, yra rinkėjų signalas, kokią kryptį turi rinktis partija. Nuoseklus Valdo Benkunsko darbas politinėje bendruomenėje ir patirtis dirbant bei atstovaujant vilniečius miesto Taryboje buvo įvertintas“, – teigė partijos lyderis raštu Eltai perduotame komentare.
Visgi, vertindamas TS-LKD pasirodymą kitose Lietuvos savivaldybėse, G. Landsbergis teigė, kad rezultatai jo „nepribloškė“, tačiau, pažymėjo jis, partijai reikės išanalizuoti to priežastis.
„Rezultatai regionuose nepribloškė, tačiau priežastis išsamiai analizuosime”, – pridūrė jis.
VRK duomenimis, Vilniuje suskaičiavus balsus 143 iš 156 apylinkių, sostinės mero rinkimuose pirmauja V. Benkunskas, kuris gavo 51 proc. rinkėjų balsų, A. Zuokas – 48 proc. balsų.
Vilniaus miesto savivaldybės taryboje TS-LKD iškovojo 19 mandatų, po 9 – partija „Laisvė ir teisingumas“ ir Laisvės partija, 7 – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, 4 – Lietuvos socialdemokratų partija, 3 – Nacionalinis susivienijimas.
Pasibaigus 2023 m. savivaldos merų ir tarybų rinkimams paaiškėjo, kurių partijų ir kitų politinių organizacijų atstovai pasirodė geriausiai – šiemet vieninteliai socialdemokratai sugebėjo laimėti daugiau savivaldybių vadovų postų nei politiniai komitetai.
Geriausiai iš likusių partijų pasirodė Liberalų sąjūdis bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Kiek kuklesni – Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų bei Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ rezultatai.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatai laimėjo rinkimus 17-oje savivaldybių. Pirmajame ture pergalę Akmenėje pasiekė Vitalijus Mitrofanovas, Alytuje – Nerijus Cesiulis, Birštone – Nijolė Dirginčienė, Jonavoje – Mindaugas Sinkevičius, Kauno rajone – Valerijus Makūnas, Marijampolėje – Povilas Isoda, Pakruojo rajone – Saulius Margis, Prienuose – Alvydas Vaicekauskas, Rokiškyje – Ramūnas Godeliauskas, Vilkaviškyje – Algirdas Neiberka.
Antrajame ture pergalę Vilniaus rajone iškovojo Robertas Duchnevič, Biržų rajone – Kęstutis Knizikevičius, Kėdainių rajone – Valentinas Tamulis, Mažeikių rajone – Rūta Matulaitienė, Panevėžio rajone – Antanas Pocius, Radviliškio rajone – Kazimieras Račkauskis, Telšių rajone – Tomas Katkus.
Daugiau nei visos kitos partijos mero postų laimėjo įvairūs rinkimų komitetai – 11. Kauno mieste „Vieningo Kauno“ kandidatas Visvaldas Matijošaitis, Panevėžio mieste „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ narys Rytis Mykolas Račkauskas, Šiauliuose nepartinio sąrašo „Dirbame miestui“ kandidatas Artūras Visockas laimėjo po pirmojo turo.
Antrajame rinkimų ture pergalę Klaipėdoje šventė politinis komitetas „Ištikimi Klaipėdai“ ir jo lyderis Arvydas Vaitkus, Kalvarijoje – politinio komiteto „Siekime kartu“ kandidatas Nerijus Šidlauskas, Šilalės rajone – politinio komiteto „Vardan Šilalės krašto“ atstovas Tadas Bartkus, Utenos rajone – politinio komiteto „Kartu už Utenos kraštą“ kandidatas Marijus Kaukėnas, Varėnos rajone – politinio komiteto „Drauge su Jumis“ atstovas Algis Kašėta.
9 savivaldybėse merų postus iškovojo liberalai. Pirmame ture pergalę pasiekė Vitalijus Gailius Joniškyje, Plungėje – Audrius Klišonis, Rietave – Antanas Černeckis, Tauragėje – Dovydas Kaminskas, Elektrėnuose).
Antrajame ture mero postą iškovojo Gediminas Ratkevičius Elektrėnuose, Kaišiadorių rajone – Šarūnas Čėsna, Pagėgiuose – Vaidas Bendaravičius, Trakų rajone – Andrius Šatevičius, Zarasų rajone – Nijolė Guobienė.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga turės 8 merus, visi jie pergalę pasiekė po antrojo turo. Anykščių rajone mero kėdę užsitikrino Kęstutis Tubis, Ignalinos rajone – Laimutis Ragaišis, Klaipėdos rajone – Bronius Markauskas, Raseinių rajone – Arvydas Nekrošius, Skuodo rajone – Stasys Gutautas, Šakių rajone – Raimondas Januševičius, Šiaulių rajone – Česlovas Greičius, Visagine – Erlandas Galaguz.
Penkiose savivaldybėse mero postai atiteko Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, kurių kandidatas Saulius Jauneika pirmame ture laimėjo Molėtuose, Palangoje – Šarūnas Vaitkus. Antrame ture mero postą pasiekė Dainius Bardauskas Kupiškio rajone, Pasvalio rajone – Gintautas Gegužinskas. Vilniuje Artūrą Zuoką nurungė Valdas Benkunskas.
5 postus iškovojo ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kurios atstovas Darius Jasaitis Neringos savivaldybės vadovo postą užsitikrino pirmame ture. Antrame ture pergalę iškovojo Rasa Vitkauskienė Alytaus rajone, Lazdijų rajone – Ausma Miškinienė, Šilutės rajone – Vytautas Laurinaitis, Ukmergės rajone – Darius Varnas.
Partija „Laisvė ir teisingumas“ turės du kandidatus. Rimantą Klipčių Švenčionyse nubalsuota dar pirmajame ture, antrajame – Ildenfonsą Petkevičių Kelmėje. Partija iš viso turės šiuos du merus.
Lietuvos regionų partija laimėjo vieną mero postą – Širvintose dar pirmame ture pergalę užsitikrino Živilė Pinskuvienė.
Vieną mero kėdę turės ir Lietuvos lenkų rinkiminė akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga, Šalčininkuose dar kovo 5 d. laimėjus Zdislav Palevič.
Jurbarke antrame ture triumfavo Skirmantas Mockevičius – jis yra vienintelis kandidatas, kuris laimėjo rinkimus išsikėlęs pats.
Kovo 5 d. vykusiame balsavime gyventojai išsirinko ir savivaldybių tarybų atstovus. Šiame balsavime geriausiai sekėsi taip pat socialdemokratams – jie sulaukė 17,45 proc. rinkėjų balsų. Partija šešiose dešimtyse savivaldybių turės iš viso 358 tarybų narių mandatai.
Kiek mažiau palaikymo teko konservatoriams, surinkusiems 16,2 proc. balsų – partija turės 239 atstovus savivaldos tarybose.
Kitos partijos gerokai atsiliko nuo lyderių. Tretieji pagal gautus balsus – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, pelniusi 9,2 proc. balsų (185 tarybų narių mandatai). Liberalų sąjūdžio kandidatus į tarybas palaikė 6,95 proc. rinkėjų (135 mandatai), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovus – 6,68 proc. (124 mandatai), Lietuvos lenkų rinkimų akciją-krikščioniškų šeimų sąjungą – 5,33 proc. (57 mandatai), partiją „Laisvė ir teisingumas“ – 5,2 proc. (55 mandatai).
Kitos partijos neperkopė 5 proc. kartelės, tačiau dalyje savivaldybių jų kandidatai laimėjo tarybos mandatų.
Tuo metu politiniai komitetai visoje Lietuvoje surinko 13,84 proc. balsų. Geriausiai sekėsi „Vieningam Kaunui“ (5,5 proc. – 26 mandatai), Šiaulių nepartiniam sąrašui „Dirbame miestui“ (1,6 proc. – 18 mandatų), „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ (1,3 proc. – 15 mandatų).
Sensacingai Vilniaus rajono mero rinkimus laimėjęs Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas Robert Duchnevič tikina sieksiąs stabilizuoti savo santykius su pagrindine savo konkurente Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS). Jis tvirtina siūlysiantis, kad ir LLRA-KŠS, ir Centro dešinės koalicija kartu dirbtų gyventojų gerovei.
„Tikrai, manau, kad mes tuos santykius savo stabilizuosime ir turėsime bendrą kažkokį matymą, Nes vis tiek Lenkų rinkimų akcija turi daugumą taryboje. O man yra svarbu užtikrinti stabilumą, užtikrinti gerų darbų tęstinumą ir, aišku, ištaisyti tas problemas, apie kurias aš kalbėjau rinkimų kampanijos metu“, – po rinkimų rezultatų paskelbimo žurnalistams sakė R. Duchnevič.
„Aš įsivaizduoju, kad mes turėsime sėsti prie bendro stalo, sudėlioti savo programinius punktus ir, aišku, pasidalinti ir politinės įtakos sferas. Kas be ko, mane parėmė ir Centro dešinės koalicija, tai jie irgi tame procese turi dalyvauti“, – pabrėžė jis.
Politikas tikina bandysiąs būti meru, kuris vienys visas šias partijas.
„Būsiu tas žmogus, kuris bus atviras visiems. Ir aš visada akcentavau, kad visos partijos Vilniaus rajone, kadangi atstovauja gan skirtingus elektoratus, jos turi vienytis, dirbti dėl žmonių gerovės. Tai bandysiu būti būtent ta jungiamąja grandimi, kuri ir galės tai daryti“, – teigė R. Duchnevič.
„Aš manau, kad tai yra ne tik Vilniaus rajono, bet ir visos Lietuvos pergalė dėl to, kad mes parodėme, kad dėl kažkokių ne asmeninių ambicijų o dėl tų problemų mes galime vienytis ir ne viską lemia finansai, ne viską lemia dideli resursai ir tas administracinis aparatas, kuris buvo per daug dešimtmečių kurtas. Mes šiandieną pelnėme tą pergalę, už kurią aš esu dėkingas visiems“, – taip pat akcentavo jis.
R. Duknevič teigia, kad apie jo politinę komandą dar anksti kalbėti.
„Kitą savaitę mes vesime derybas, esu nusimatęs kelis asmenis“, – patikino jis, pažymėdamas, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius bus socialdemokratų simpatikas.
Naujai išrinktas Vilniaus meras akcentuoja, kad pagrindinis tikslas – švietimo problemų sprendimas savivaldybėje.
„Kai jau sudėliosime komandas, tai mano ir pažadas debatų metu buvo, kad mes pradėsime nuo švietimo problemų sprendimo ir tikrai peržiūrėsime, ką operatyviai galima padaryti, kad mūsų gyventojai, kurie yra nedeklaravę gyvenamosios vietos dėl šios priežasties, jie grįžtų į Vilniaus rajoną. Tai yra mūsų mokesčiai, didelis indėlis į biudžetą ir, deja, mes turime keliasdešimt tūkstančių gyventojų nedeklaruotų būtent dėl tos priežasties“, – patikino R. Duchnevič.
Politikas akcentavo nebijantis gauti LLRA-KŠS prašymo perskaičiuoti balsus.
„Demokratinėje šalyje neuždrausta skųsti, aš neprieštarausiu, jeigu reikės perskaičiuoti, tegul perskaičiuoja“, – sakė jis.
R. Duknevič patvirtino, kad Riešės apylinkėje skaičiuojant balsus buvo pasirodžiusi policija, kurią iškvietę LLRA-KŠS atstovai.
„Girdėjau, kad buvo. Girdėjau, kad tiesiog oponentai turbūt, komisijos nariai iškvietė. Nežinau priežasčių, bet buvo“, – patvirtino jis.
ELTA primena, kad suskaičiavus visus balsus Vilniaus rajono savivaldybės rinkimų apylinkėse, paaiškėjo, kad rinkimus sensacingai laimėjo ir Vilniaus rajono meru tapo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas R. Duchnevič.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, R. Duchnevič surinko 50,2 proc. balsų., o jo oponentas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovas Waldemar Urban – 49,07 proc. balsų.
Kovo 5 d. vykusiame pirmajame savivaldybių merų ir tarybų rinkimų ture W. Urban surinko 46,63 proc. rinkėjų balsų, o R. Duchnevič – 25,48 proc. balsų.
Antrasis turas Vilniaus rajono mero rinkimuose įvyko pirmą kartą, po dešimtmečius trukusio LLRA-KŠS valdymo. R. Duchnevičiui palaikymą pastarosiomis savaitėmis išreiškė premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo nariai iš konservatorių partijos, Vilniaus rajono Centro koalicijos atstovai bei visuomenininkas Andrius Tapinas, skiriantis didelį dėmesį kandidato R. Duchevič sėkmei prieš antrąjį rinkimų turą.
Vilniaus rajono savivaldybės taryboje 18 mandatus iškovojo LLRA-KŠS (49,03 proc.), 7 mandatai teko LSDP (18,82 proc.). Centro dešinės koalicija (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, Laisvės partija) gavo 6 mandatus (17,56 proc.).
LLRA-KŠS turi pakankamai mandatų, kad jai nereikėtų koalicijos partnerių ir galėtų turėti daugumą savivaldybės taryboje.
Antrame savivaldos rinkimų ture Varėnoje 3 kadencijai perrinktas dabartinis rajono meras, politinio komiteto „Drauge su Jumis“ atstovas Algis Kašėta. Jis antrajame ture surinko 52,76 proc. rinkėjų balsų.
Jo konkurentas – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys Povilas Saulevičius – antrajame ture liko su 46,12 proc. varėniškių balsų.
Kovo 5 d. vykusiame pirmajame savivaldybių merų ir tarybų rinkimų ture politinio komiteto „Drauge su Jumis“ iškeltas Algis Kašėta surinko 40,2 proc. rinkėjų balsų, o Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas Povilas Saulevičius – 23,23 proc. balsų.
Varėnos rajono taryboje daugiausiai – 9 mandatus iškovojo „Drauge su Jumis“ (31,2 proc. rinkėjų balsų). 6 mandatai teko socialdemokratams (23,93 proc.). 5 – „Lietuvos socialdemokratų partijai (17,92 proc.), Po dvi vietas taryboje turės Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (7,26 proc.) bei Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (5,86 proc.), vieną – politinis komitetas „Atsigręžkime į žmogų“ (4,26 proc.).
ELTA
