Žinote, žiūriu aš į tas krūvas visokiausių diskusijų apie tai, kaip kažkuo ten kažkam gėjai, kažkuo ten negėjai, kokios tai teisės ir taip toliau. Paradai kokie tai ir panašiai. Ir visokie kiti diskursai. Ir galvoju aš apie tokį dalyką: KPŠ čia vyksta, kad kažkokie visai indiferentiški seksualiniai diskursai* staiga tampa politika, o kažkas, kas man visiškai neįdomu, sugeba užflūdinti man Feisbuką tiek, kad daugiau nieko ir nesimato, išskyrus kažkokius gėjų ir antigėjų disputus apie visiškai neaišku ką? Na, taip, suprantu, kad žmonės šneka apie tai, kas jiems rūpi…
Nuomonių laisvė – tai esminė demokratijos sąlyga. Tik esant nuomonių laisvei, gali būti išsakomos ir sprendžiamos žmonių ir visos valstybės problemos. Jei tik prasideda nuomonių ribojimai visuomenėje, demokratija baigiasi, o kartu baigiasi ir bet koks progresas – valstybė nueina pražūtin. Būtent todėl aš manau, kad teisę išeit į gatves ir išsakyt savo nuomonę turi visi**. Tą teisę turi ir tautininkai, ir gėjai, ir profsąjungos, ir komunistai, ir bet kas kitas. Ir taip pat bet kas turi teisę išsakyti priešingą nuomonę, nesutikti, protestuoti ir taip toliau. Tai yra esminė, besąlygiška demokratijos sąlyga. Ir jos reikia laikytis, kad ir kaip bebūtų sunku.
Nesvarbu, ar sutinkat su gėjais, ar nesutinkat: jie turi teisę savo eitynėms. Nesvarbu, ar sutinkat su tautininkais, ar nesutinkat: jie irgi turi teisę. Teisę turi ir konservatoriai, ir socdemai, ir liberalai, ir profsąjungos, ir šunų mėgėjai, ir žalieji, ir kovotojai su psichotronais. Visi turi teisę, nes jei iš jų tą teisę atimsim, tai reikš, kad yra kažkas, kas sprendžia, apie ką galima kalbėti, o apie ką – ne. Ir jei tik tokie sprendėjai atsiranda, demokratija baigiasi.
Netgi paleckiniai frontininkai – netgi ir jie turi teisę išeit į gatves, pasakot savo nuomones ir protestuot prieš ką ten nori. Tai jų teisė. Lygiai kaip ir mano teisė juos pasakyti, ką aš apie juos galvoju. Ta teisė galvoti ir sakyti, ką galvojame, yra prigimtinė, ją turime kiekvienas. Ir nors man juos šlykštu matyti, tą teisę jie irgi turi. Nes niekas negali uždrausti žmonėms galvoti ir turėti savo nuomonę.
Žinoma, aš puikiai suprantu, kad jeigu nekurie raudoni šūdžiai būtų valdžioje, tai man jie anei jokių teisių nepaliktų, išskyrus teisę būti kankinamam ir nužudytam. Deja, tokia jau ta demokratija ir laisvė: tenka plėšytis gabalais ir toleruoti netgi panašius veikėjus, nes tiktai gebėjimas užtikrinti laisvę kitiems tampa laisvės garantu tau pačiam. Tokia vat nelengva ir kankinanti realybė.
Deja, aš pastebiu vieną tendenciją: nors kažkaip vis daugiau kalbama apie demokratiją, laisvę ir taip toliau, kažkokiu būdu tos laisvės po truputį mažėja. Laiks nuo laiko pasirodo ir būna priimamos keistos įstatymų pataisos, kuriomis po truputį vis labiau apribojamos žmonių galimybės rengti mitingus, demonstracijas ar piketus.
Kiek suprantu, dabar jau žmonės yra faktiškai praradę galimybę rengti piketus be išankstinio savivaldybių informavimo, o apribojimai žmonių kiekiams ir reikalavimai išankstiniam informavimui nustatyti tokie, kad operatyvūs protestai tampa beveik negalimais. Dar labiau padėtį pablogina savivaldybės, kurios kažkokiais būdais tampa sprendžiančiomis institucijomis, kurios gali susigalvoti ir neleisti kokio nors mitingo ar eitynių – ir tai nepaisant to, kad Konstitucija garantuoja susirinkimų ir žodžio laisvę.
Aš suprantu, kodėl taip atsitiko: daugybė politikų vis būna nepatenkinti visokiais protestuotojais. Natūralu, kad norisi juos kažkaip apriboti. Bet tai virsta labai nemaloniu procesu: kuo labiau ribojamos žmonių teisės išsakyti nuomonę, tuo daugiau žmonių darosi nepatenkintais. Kuo daugiau nepatenkintų žmonių, tuo daugiau žmonių nori išsakyti savo nuomonę. Kitaip tariant, politikai su savo durnais ribojimais galvoja, kad pasilengvins sau gyvenimą, tačiau tiktai dar labiau pablogina padėtį***.
Kai ribojimai plečiasi, o žmonėms darosi problematiška protestuoti, visokios protestuotojų grupės apsijungia, netgi kai jų esminiai interesai nesutampa. Imama jungtis pagal bent kokį nors kriterijų – svarbu tik, kad kažkas bendro būtų.
Ir rezultatas – tokie įvykiai, kaip per paskutinį gėjų paradą: kokiai pusei parade ėjusių žmonių esmine priežastimi eiti tapo ne gėjų teisės, o bendrai žmonių teisės išsakyti savo nuomonę. Kokiai pusei prieš gėjus protestavusių žmonių priežastimi tur būt tapo vėlgi ne gėjų pasireiškimai, o tai, kad jie nesijaučia galintys protestuoti, t.y., nesijaučia turintys lygias teises.
Iš to paskui ir klausimai diskusijose: vieni klausia, kodėl, pvz., tautininkams neleido eiti per Gedimino prospektą, o kitiems – pridarė visokių renginių? O kodėl paskui gėjams vėlgi neleido eiti, o tautininkų, kurie be leidimo ėjo, nenubaudė? Ir taip toliau, ir taip toliau, bet dauguma klausimų, pasigilinus, pasirodo neša savyje vieną mintį: kažkodėl ne visi gali vienodai laisvai prieš kažką protestuoti ir išsakyti savo nuomonę. Nelygybė, suprantate.
Taigi, konfliktas prasideda dėl draudimų – dėl to, kad kažkas ima spręsti, kas ką gali galvoti ir kas kokią nuomonę gali išsakyti. Ir kai matome, kaip daugybė žmonių piktinasi kokiais tai gėjais, palaiko gėjus, protestuoja prieš gėjus, žygiuoja su gėjais ir panašiai – pagalvokim apie vieną dalyką: ar nėra taip, kad bent pusė viso triukšmo – tai ne kas kita, kaip protestas prieš apribotas žmonių laisves?
Visuomenėje visada būna konfliktų, ginčų, nesutarimų ir taip toliau – jei jų nebūtų, visuomenė būtų mirusi. Tiems konfliktams, ginčams ir nesutarimams spręsti ir reikalinga laisvė išeiti į gatves ir pasakyti, ką galvoji: būtent šitaip veikia demokratija. Jei kraneliai užsukami – nepasitenkinimas auga ir protestai bei neramumai didėja. Kartais netgi tokiais keistais būdais, kaip kažkokios politinės kovos tarp gėjų ir antigėjų.
Pala, ar jūs pabandėt užduoti klausimą: KPŠ išties vyksta, jeigu kažkokie seksualiniai diskursai perauga į politiką ir netgi tampa esmine, svarbiausia politinių diskusijų tema? Kas vyksta, kad politinis diskursas taip keistai persikreipė? O ar laisvė – tikrai ta pati laisvė visiems?
—————
* Man visiškai neįdomu jokie gėjai, antigėjai ir panašiai, nes ne mano reikalas, kas ten su kuo tratinasi ir nenoriu aš apie tai žinot. Ir nematau jokių priežasčių, dėl kurių man galėtų būti įdomios kieno nors seksualinės problemos. Man giliai indiferentiška, kadangi aš nematau jokių priežasčių, dėl kurių man tai galėtų būti įdomu. Bet jei jau taip gaunasi, kad kažkodėl visi aplink man ūžia galvą dėl to, kad kažkam problemos – na, tai jau ką padarysi, tenka ir apie tai pagalvot.
** Tai, kad jūs turite teisę išsakyti savo nuomonę kažkur, tai nereiškia, kad jūs visada turite tą teisę mano asmeniniame bloge, kurio skaitytojai yra ribojami, taikant efektyvaus baninimo priemones. Čia yra leidžiamos tik protingos ir apgalvotos nuomonės, o visokios propagandos bei durnos nuomonės yra baninamos kartu su jų nešiotojais, nes tie nešiotojai turi krūvas kitų vietų savo nuomonėms. Kai sakant, renkit sau savo mitingus, bet ne mano kieme, nes aš bendrauti kviečiuosi tik tuos, kas turi smegenų.
*** Politikų durnumas yra labai išplitęs reikalas, tačiau tai nėra dėl to, kad jie šiaip būtų buki, o greičiau dėl to, kad jiems stogai nuvažiavę dėl atotrūkio nuo realybės. Jie įsivaizduoja, kad jie gali reguliuoti, kaip žmonės turi gyvent ir ką galvot. O kai žmonės politikams pasako, kur šiems eiti, tai tada politikai nusprendžia, kad problema ne juose, o tuose, kas pasakė. Štai taip, nepamatę problemos savyje, politikai ir pradeda uždraudinėti protestus.
Originalus įrašas tinklaraštyje Rokiškis
