„JAV santykiai su Rusija yra prasti – tai tikrai ne partnerystė, o priverstinis bendravimas. Turime būti pasiruošę Rusijos agresijai, hibridinei, kibernetinei ar kito pobūdžio atakai – tik taip atgrasysime grėsmes. Po prezidento rinkimų tai bus vienas pagrindinių klausimų – JAV santykių su Rusija nusistatymas. Iš Lietuvos pusės visada akcentavome, kad svarbu turėti ilgalaikę strategiją, nes tai nėra kažkas, ką gali sutvarkyti per pusę metų“, – Jungtinių Amerikos Valstijų ryšių su Rusija problematiką komentuoja Lietuvos ambasadorius JAV, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) absolventas Rolandas Kriščiūnas.
Prezidento rinkimai: Amerikos lietuviai pirmenybę teikia respublikonams
Nuo 2015-ųjų ambasadai vadovaujantis diplomatas jau netrukus sužinos, kas pakeis Baracką Obamą galingiausios pasaulio šalies vadovo poste – lapkričio 8-ąją finišuos JAV prezidento rinkimai, kurie šįkart kaip niekada prieštaringi ir nenuspėjami. Demokratų kandidatės Hillary Clinton pranašumas rinkėjų apklausose pastaruoju metu sumažėjęs, tačiau, kita vertus, R. Kriščiūnas teigia nemanąs, kad prognozėmis galima tvirtai pasikliauti – ekspertai teigia, kad šie rinkimai jau sulaužė ne vieną istoriškai pagrįstą tiesą ir dėsningumą, todėl ir jų rezultatai gali būti netikėti.
„Reitingai neparodo visko, nes yra žmonių, kurie nenori viešai kalbėti apie savo balsavimą, kadangi poliarizacija šiuose rinkimuose labai ryški. Galutinius rezultatus išvysime rinkimų dieną ir jie gali būti visai kitokie, nei rodytų reitingai. Tą patį jau matėme su „Brexit“: atrodė, kad skaičiai krypo į vieną pusę, bet visi buvome nustebinti“, – priminė ambasadorius.
Kalbėdamas apie du pagrindinius kandidatus, demokratų deleguotą Hillary Clinton ir respublikonų iškeltą Donaldą Trumpą, R. Kriščiūnas atkreipė dėmesį, jog nemažai Amerikos lietuvių yra konservatyvių pažiūrų, todėl paprastai balsuoja už respublikonus. Tuo tarpu pati ambasada ir Lietuva kaip valstybė deklaruoja nešališkumą, pirmenybės neteikia nei vienam kandidatui – dirbsime su išrinktuoju prezidentu, kas jis bebūtų.
Anot ambasadoriaus, kai kurie kandidatų pasisakymai gali kelti nerimą, ypač opiais saugumo klausimais, tačiau šią sritį ir mūsų regioną puikiai išmanančių žmonių yra ir tarp demokratų, ir tarp respublikonų. „Abiejose partijose turime draugų, puikių ekspertų, kurie puikiai supranta saugumo situaciją ir po rinkimų gali tapti svarbiais patarėjais įvairiose institucijose, tapti vieno ar kito kandidato komandos dalimi. Palaikome ryšius su abiem stovyklomis“, – patikino diplomatas.
Tarp didžiausių laimėjimų – NATO batalionas Lietuvoje
Apibendrindamas kadenciją baigiančio Prezidento Baracko Obamos administracijos darbą, ypač Lietuvai aktualiose srityse, R. Kriščiūnas prisiminė nerimastavimus, jog Amerika nusisuks nuo Europos ir susitelks ties Pietryčių Azija, nes ten tikėtasi didesnio ekonomikos augimo, nei Senajame Žemyne. Tačiau įvykiai Ukrainoje, Krymo aneksija, vis agresyvėjanti Rusija, „Nord Stream 2“ ir kiti energetikos projektai vis tiek vertė JAV kreipti dėmesį į mūsų regioną.
Dar daugiau – JAV ne tik nenusisuko, bet ir svariai prisidėjo prie reikšmingų, Europos saugumą sustiprinusių sprendimų NATO viršūnių susitikime Varšuvoje šių metų liepą. Ambasadorius džiaugiasi pasiektu laimėjimu, jog jau kitų metų pradžioje kiekvienoje Baltijos šalyje bus dislokuoti Aljanso batalionai: Lietuvos bataliono vadovė bus Vokietija, Latvija priims kanadiečius, Estija – britus, Lenkija – amerikiečius. Šie sprendimai nebūtų buvę įmanomi be tvirtos JAV pozicijos. Pažymėtina, kad tokie veiksmai simbolizuoja ir tam tikrų psichologinių barjerų peržengimą – pavyzdžiui, įveiktas anksčiau vyravęs įsitikinimas, kad NATO negali telkti karinių pajėgumų šalyse, buvusiose už geležinės uždangos.
Rugpjūčio pabaigoje vienas aukščiausių JAV pareigūnų apsilankė ir visai šalia Lietuvos. Viceprezidentas Joe Bidenas Rygoje susitiko su Estijos, Latvijos, Lietuvos prezidentais ir pasirašė bendrą deklaraciją, kurioje kalbama apie bendradarbiavimą saugumo srityje, nuolatinį ryšio palaikymą ir dėmesį regionui iš JAV pusės.
„Administracija siunčia aiškią žinią – JAV rūpi Baltijos šalių regiono saugumas, jie pasiruošę daryti viską, kad niekas neabejotų NATO garantijomis. Negalime skųstis – prieš metus būtų buvę labai mažai ekspertų, tikėjusių, kad bus priimti tokie stiprūs sprendimai, kokie buvo priimti Aljanso susitikime Varšuvoje“, – paaiškino Rolandas Kriščiūnas.
Rusijai – sankcijos ne tik už Ukrainą, bet ir už Siriją
Dirbdamas Lietuvos ambasadoriumi JAV, R. Kriščiūnas atidžiai seka situaciją JAV santykiuose su Rusija – šiuo metu jie itin įtempti. „JAV supranta, kad santykiai su Rusija yra prasti – tai tikrai ne partnerystė, o priverstinis bendravimas. Rusija net įtariama bandymu paveikti rinkimus JAV – tai beprecedentinis atvejis. Taigi, tarp šių šalių pasitikėjimo negali būti daug. Tačiau nežiūrint to, JAV tiki, kad su Rusija reikia kalbėtis. B. Obamos administracija dažnai dėl to kritikuojama, bet ji laikosi nuomonės, kad jei tai gali išgelbėti bent vieną gyvybę Sirijoje, jie privalo kalbėtis, ieškoti sprendimų“, – pasakojo diplomatas.
Kriščiūno teigimu, JAV turi pasiruošti atsakomuosius veiksmus Rusijos agresijai – ar tai būtų hibridinė, kibernetinė ar kitokio pobūdžio grėsmė. Visiems akivaizdu, kad po JAV prezidento rinkimų tai bus vienas pagrindinių klausimų naujai administracijai – santykių su Rusija nusistatymas. „Iš Lietuvos pusės visada akcentavome, kad svarbu turėti ilgalaikę strategiją – procesai regione dėl Rusijos elgesio tikrai ne trumpalaikiai, todėl didžiulė klaida laikyti tai kažkuo, ką gali sutvarkyti per pusę metų ar metus“.
Kalbant apie grėsmes saugumui, itin karštas lieka ir Sirijos klausimas, tačiau dėl artėjančių rinkimų šioje srityje dar nenumatoma priimti radikalių sprendimų. Po rinkimų senoji administracija bus užimta darbų perdavimu, Rusija taip pat dar laukia, kuris kandidatas bus išrinktas, galbūt jo pozicija bus jiems palankesnė, tą supranta ir patys amerikiečiai. Todėl greičiausiai abi pusės kol kas stengsis švelninti padėtį, mažinti eskalaciją.
Kita vertus, ambasadorius užsiminė, jog dėl veiksmų Sirijoje, Rusija gali susilaukti JAV papildomų sankcijų. „Alepo apsiaustis, Jungtinių Tautų konvojaus sprogdinimas paskatino kalbas net apie tarptautinį teismą už karo nusikaltimus, kuriame būtų teisiama ne tik Sirijos administracija, bet ir Rusija. Jau yra sankcijos Rusijai dėl Ukrainos, bet lygiagrečiai rimtai kalbama ir apie sankcijas dėl Sirijos. Tačiau, be abejo, tai koordinuojama su Europa ir šiandien dar anksti kalbėti apie konkrečius dalykus“, – sakė R. Kriščiūnas.
Išeiviams – jų interesus palaikantis Seimo narys
Lietuvos ambasadorius JAV palaiko itin artimus ryšius su tautiečiais – visose šalies vietovėse jam pavyksta susitikti su ten gyvenančiais lietuvių kilmės žmonėmis, čia jų labai daug, o jų išsakomų rūpesčių turėtų neapleisti ir valdžia šiapus Atlanto, Lietuvoje.
„Negalime ignoruoti dvigubos pilietybės klausimo – žmonės čia jį priima labai asmeniškai. Taip, jie gyvena Amerikoje, bet nori turėti ir stiprų ryšį su Lietuva. Reikia apsispręsti ir dėl rinkimų Lietuvoje – kodėl neturėti Seimo nario, kurį rinktų tik išeiviai ir kuris atstovautų tik jiems? Dažnai girdžiu sakant – pirma jūs aktyviau balsuokit, parodykit, kad rūpi, tada gal pagalvosim. Aš manau, kad reikia parodyti pasitikėjimą, padaryti tai ir tikėtis, jog tai paskatins išeivių aktyvumą rinkimuose“, – Amerikos lietuviams rūpimas temas įvardijo Lietuvos ambasadorius.
JAV egzistuoja itin platus tinklas, suvienijantis šalyje gyvenančius lietuvius – formali organizacija „JAV lietuvių bendruomenė“. Tačiau jai priklauso ne visi Amerikos lietuviai – saitus su Tėvyne jie gali palaikyti per verslą, gimines, ar bet kuriais kitais būdais. Ambasada siūlo ir savo iniciatyvą, Lietuvių profesionalų klubą, kuris suvienija lietuvius, užsiimančius įvairiomis veiklomis regione: nuo kirpyklų, IT kompanijų, statybų verslo iki darbo Pasaulio banke ar Tarptautiniame valiutos fonde. Klubo nariai, sėkmingi, aktyvūs profesionalai žmonėms, atvykusiems į JAV, gali pristatyti verslo galimybes, pasidalinti patirtimi, padėti spręsti jiems iškilusias problemas.
„Mes visi esam Lietuva, nesvarbu kur gyventume, ir norėtųsi, kad išliktume šeima. Lietuvis gali būti labai naudingas savo šaliai ir kurdamas savo gerbūvį užsienyje, jei išlaikome su juo ryšį“, – apibendrino diplomatas.
Išsilavinimas – daugiau nei vienos srities išmanymas
Rolandas Kriščiūnas studijas baigė Amerikos lietuvių ir Lietuvos mokslininkų atkurtame Vytauto Didžiojo universitete (VDU), jis yra jo pirmosios laidos absolventas. Ambasadorius neslepia, jog VDU atkūrimas 1989 metais jam buvo didžiulė staigmena, kaip ir tai, jog atgimęs universitetas rėmėsi geriausia Amerikos praktika, JAV mokslo modeliu.
„Man tai buvo didžiausia dovana, jau vien dėl šio universiteto koncepcijos – pirmus dvejus metus, nors ir įstojęs į konkrečią studijų sritį, turėjau laisvę mokytis ir kitų sričių dalykų. Pavyzdžiui, aš studijavau informatiką, bet galėjau mokytis ir socialinių, humanitarinių mokslų, meno dalykų. Man tai labai tiko, nes išsilavinimą visada suvokiau kaip kažką platesnio nei tik vienos srities išmanymą“, – VDU pasirinktą studijų modelį įvertino ambasadorius.
Kriščiūno nuomone, bakalauro išsilavinimas žmogui turėtų suteikti orientyrą gyvenime, žinias įvairiose srityse, o siauresnę studijų kryptį geriau rinktis tuomet, kai atsiranda supratimas, ką konkrečiai nori dirbti – šiais laikais tas supratimas nebūtinai ateina gavus gimnazijos diplomą, jis gali ateiti ir vėliau, jau studijuojant.
„Džiaugiuosi, kad VDU stiprėja ir toliau plėtoja savo veiklas. Jei švietimas šalyje sustoja, ta šalis yra pasmerkta. Švietimas turi visada judėti į priekį ir žiūrėti, kaip stiprinti save, pasiekti žmones, tapti labai svarbia bendruomenės dalimi“, – teigė Lietuvos ambasadorius JAV.
