Viktorija Čmilytė-Nielsen / Asmeninio archyvo nuotr.

Vakar Seimas apsisprendė dėl naujo biurokratinio agregato sukūrimo. Tai Nacionalinė šeimų taryba. Darinys, gimęs kaip pagalbos šeimoms iniciatyva, tampa radikalių politikų tribūna. Kuriai dar norima skirti ir biudžetinį finansavimą. Tuo pačiu metu mažinant finansavimą Lygių galimybių kontrolieriaus ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyboms.

Kokią žinutę tai siunčia mums ir tarptautinėms organizacijoms apie Lietuvą?

Nacionalinės šeimų tarybos finansavimu labai rūpinasi net konservatoriams per daug konservatyvus dėl savo radikalumo tapęs Rimantas Dagys. Dabar kuriantis partiją su žmonėmis, nevengiančiais nacionalistinės retorikos ir veiksmų. Politikas, kurio pasisakymai apie šeimas ir lyčių vaidmenis šeimose vargiai pasiveja XX a., jau nekalbant apie XXI a.

Šiuo metu kalbama, kad NŠT finansavimas per metus siektų 62 tūkstančius eurų. Sunku patikėti, kad su tokiu finansavimu išsilaikytų NŠT, kuriai kuriami tokie grandioziniai planai, kaip įstatymų leidybos priežiūra (suprask – Seimo kontrolė), ministerijų priežiūra, ir netgi darbas savivaldoje.

Nei daug, nei mažai – tiesiog visa apimantis dar vienas priežiūros (o gal cenzūros?) organas. Šios tarnybos funkcijos ir galios aprašytos taip abstrakčiai, kad piktavalių rankose NŠT gali tapti šiuolaikine inkvizicija. Ne tik kitoms institucijoms, bet ir kiekvienam iš mūsų.

Priminsiu – šiuo metu ant „bado dietos“ laikomos tokios svarbios institucijos kaip Lygių galimybių kontrolieriaus ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybos.

Kad ir turėdamos itin kuklų finansavimą, šios institucijos privalo atlikti įvairias funkcijas pagal tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus. Tačiau nė viena 2020 metams papildomo finansavimo negaus. Yra planų net mažinti joms skiriamas lėšas.

Sutapimas? Valdžia silpnina tas tarnybas, kurios šiuo metu yra didžiausia kliūtis įvedinėti viduramžių tvarkas šeimų ir moterų bei visų pažeidžiamų visuomenės atstovų atžvilgiu.

Pas mus vis dar nuolat keliamos iniciatyvos dėl abortų uždraudimo ir ilgesingai dūsaujama dėl „beržinės košės“ vaikams uždraudimo. Jau nekalbant apie trukdžius, kurie nuolat kyla, kai politinėje arenoje užsimenama apie moterų diskriminaciją, veiksmingesnę kovą su smurtu artimoje aplinkoje ar apsaugą nuo persekiojimo.

Ne, tokios iniciatyvos Seime nelabai reikalingos. Užtat patyliukais praėjo iniciatyva dėl prievartinės mediacijos taikymo net ir tais atvejais, kai skyrybų priežastimi tampa patiriamas smurtas. Tai reikštų, kad prievarta prie vieno stalo būtų susodinami ir „sutaikomi“ smurtautojai ir jų aukos. Mus Europa tikrai pastebės!

Štai tokiame kontekste R. Dagys kartu su valstiečiais stumia dar vieną idėją, kuri, mano nuomone, gresia tik dar didesniu šeimos suvokimo radikalizavimu.

Man tokie dalykai kelia šiurpą. Auginu du paauglius. Vos spėsiu pastebėti, kaip jie taps vyrais, užmegs santykius ir sukurs savo šeimas.

Labai tikiuosi, kad neteks jų atsiprašinėti dėl to, kokias sąlygas, tiksliau – draudimus ir apribojimus jų šeimoms sukurs Seimas, kurio dalis buvau ir aš.

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 

Taip pat skaitykite: