Politinės partijos „Lietuvos sąrašo“ Senamiesčio rinkimų apygardoje Nr. 2 kandidatas Darius Kuolys.
Koks buvo sudėtingiausias Jūsų gyvenimo sprendimas? Kodėl?
– 1990-ųjų pavasarį gavau netikėtą, gluminantį kvietimą eiti kultūros ir švietimo ministro pareigas pirmojoje Lietuvos vyriausybėje. Gyvenime ketinau atsidėti akademiniam, moksliniam darbui, o draugų ir kolegų buvau primygtinai raginamas imtis politiko vaidmens. Nebuvau jam pasirengęs, neturėjau patirties. Bet ir atsisakyti tuo metu negalėjau – būtų buvę per daug savanaudiška, nepadoru.
Nuveiktas darbas, kuriuo labiausiai didžiuojatės?
– Prasmingo darbo jausmą patyriau, kai pirmaisiais nepriklausomybės metais kartu su Meile Lukšiene ir kolegomis mėginome suteikti naują kryptį Lietuvos švietimui. Per pirmąją prezidento Valdo Adamkaus kadenciją stengėmės priartinti valstybę prie Vakarų struktūrų.
Poelgis dėl kurio buvo/yra gėda?
– Iki šiol jaučiu kaltę, kad per mažai bendravau su tėvu, kai jam reikėjo bendrystės. Įsisukęs į akademinius ir visuomeninius darbus, nepastebėjau tėvą slėgusios vienatvės.
Paskutinė Jūsų perskaityta knyga?
– Esu humanitaras, mokslininkas. Tad paprastai vienu metu skaitau dvi, tris, keturias knygas. Tik ką baigiau Vilniuje gyvenusio lenkų rašytojo Józefo Mackiewicziaus atsiminimus „Tiesa akių nebado“ – įdomų XX a. vidurio mūsų istorijos šaltinį. Kartu perverčiau ir Kanados tyrinėtojos Julijos Šukys knygą apie žydų gelbėtoją Oną Šimaitę – „Epistolofiliją“.
Ką manote apie visuotinę e-balsavimo galimybę mūsų šalyje, kodėl tai yra gerai/blogai?
– Į visuotinius balsavimus elektroniniu būdu žiūriu santūriai. Gražu, kai pagrindinės piliečio pareigos yra atliekamos laikantis senų, tradicinių ritualų. Esu už tai, kad e-balsavimo teisę turėtų užsienio lietuviai, kuriems pasiekti balsadėžes yra kur kas sunkiau, negu piliečiams Lietuvoje.
Ar turėtų būti baudžiami asmenys, parsisiuntę iš interneto autorinių teisių saugomą turinį (muziką, filmus ir t.t.), turint omenyje, kad Lietuvoje renkamas „tuščios laikmenos“ mokestis?
– Palaipsniui turėtume Lietuvos gyvenimą vis labiau civilizuoti. Pagarba autoriui, jo kūrybai reikalautų gerbti ir autoriaus teises.
Ką manote apie SGD laivo-saugyklos „Independence“ ilgalaikę nuomos sutartį? Ar ji kelia Jums kokių nors klausimų, ir ar atrodo visiškai skaidri?
– Laivo nuomos sutartis šiandien neatrodo skaidri net ją laiminusiems politikams. Piliečiams šis valstybei svarbus projektas nebuvo išsamiau pristatytas. Nebuvo viešai svarstyti galimi kiti, taupesni šio projekto įgyvendinimo variantai – mažesnės talpos laivas ar laivo pirkimas. Stinga atvirumo ir kalbant apie dabartinį laivo darbą, ir apie jo ateitį. Laisva visuomenė neturėtų leisti valstybės institucijoms taip žaisti brangiu žaislu, įsigytu už piliečių pinigus.
Žvelgiant į pastarųjų metų įvykius po Euromaidano Ukrainoje, kaip Jums atrodo ukrainiečių įgyvendinamos reformos? Kas ir kodėl padaryta ne taip?
– Stebiu Ukrainos tikrovę iš šalies. Ji atrodo labai prieštaringa. Pasigėrėjimo verta ukrainiečių visuomenės moralinė stiprybė grumiantis už savo laisves, teises ir krašto savarankiškumą. Nuvilia per lėtas vadavimasis iš nomenklatūrinio valdymo ir korupcijos.
Ką manote apie Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pastangas sustabdyti Maskvos Kultūros ir Verslo Centro „Maskvos Namų“ statybas Vilniuje? Ar tai gera iniciatyva? Kodėl?
– Būtų buvę gerai šį klausimą aptarti plačiau ir išsamiau miesto taryboje. Ramiai ir viešai pasverti visus „už“ ir „prieš“ žvelgiant į kiek ilgesnę Lietuvos ir Rusijos santykių perspektyvą, šito nepadarius, kebloka mero iniciatyvą vertinti.
Kaip reikia išspręsti Vilniaus Kirtimų tabore esančio narkotikų platinimo lizdo problemą?
– Manau, kad yra tinkamas savivaldybės pasirinktas kelias – palaipsniui tabore gyvenančias šeimas integruoti į Vilniaus visuomenę, keičiant jų gyvenimo aplinką, sudarant deramas sąlygas išsilavinti vaikams.
Ar pritartumėte eutanazijos legalizavimui Lietuvoje, kokia Jūsų pozicija šiuo klausimu?
– Nepritarčiau.
Ar vertėtų Lietuvoje apmokestinti pajamų mokesčiu religinio kulto bendruomenes, turint omenyje, kad jų dvasiniai lyderiai gauna Sodros ir sveikatos apsaugos garantijas, tame tarpe – ir nereligingų/ateistinių pažiūrų žmonių sąskaita? Kodėl?
– Nevertėtų. Religinės bendruomenės veikia visos Lietuvos visuomenės labui. Mūsų bendras gyvenimas taptų daug skurdesnis be šių bendruomenių karitatyvinės, kultūrinės, edukacinės veiklos.
Ar pritartumėte kanapių legalizavimui Lietuvoje? Kodėl?
– Ne, nes žala visuomenei būtų didesnė už galimą naudą.
Ar pritartumėte paauglių lytiniam švietimui mokyklose? Nuo kelintos klasės mokiniams galėtų būti pasakojama apie lytinių santykių pasekmes, lytinių susirgimų pavojus, kontracepciją?
– Vaikams lytiškumo ugdymas būtinas nuo mažens. Ir tai šiek tiek daugiau, negu mokymas apie kontracepciją ir lytiniu keliu plintančias ligas.
Daugybė lietuvių moterų yra išnaudojamos, patiria seksualinį, psichologinį, fizinį smurtą šešėliniame seksualinių paslaugų versle, ar pritartumėte jų veiklos dekriminalizavimui, galimybei, patyrus prievartą, be baimės reikalauti pagalbos bei teisingumo?
– Deja, seksualinių paslaugų įteisinimas neužkerta kelio nei moterų išnaudojimui, nei jų patiriamam smurtui. Šiuo atveju visuomenė turėtų galvoti apie kitus pagalbos būdus.
Kokia jūsų nuomonė apie homoseksualių asmenų santuokos įteisinimą bei įvaikinimo galimybę Lietuvoje?
– 1992 metais dalyvavau referendume, kuriame lietuviai patvirtino Konstituciją, aiškiai apibrėžusią ir santuokos, ir šeimos sampratas. Nemanau, kad šias sampratas reikėtų keisti. Visuomenėje galėtų būti aptartas homoseksualių asmenų partnerystės klausimas.
Ar pritariate įstatyminiam draudimui moterims ir vyrams dengti veidus viešosiose vietose?
– Nesu išsamiau susipažinęs su šiuo klausimu, tad ir tvirtos nuomonės neturiu.
Kokie realūs ES šalių vyriausybių sprendimai padėtų sumažinti teroro aktų skaičių Europoje?
– Nežinau. Nesu šios srities ekspertas. Manau, kad skubių, lengvų, vienareikšmių sprendimų vargu ar esama. Europos valstybėms reikėtų labiau rūpintis savo pilietinių visuomenių integralumu ir įžvalgesne, geriau strategiškai apgalvota bendra užsienio politika.
______________________________________________
Naujienų portalo KaunoŽinios.lt priešrinkiminėje debatų rubrikoje gali dalyvauti visi oficialiai 2016m. Seimo rinkimams registruoti kandidatai. Dėl dalyvavimo galima kreiptis iki rugsėjo 30 d. e.paštu: info@kaunozinios.lt
