Dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda ir toliau gyventojų matomas kaip stipriausias kandidatas 2024 m. vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Kaip rodo naujausia Delfi užsakymu „Spinter tyrimai“ 2023 metų vasario 18 – 27 dienomis atlikta apklausa, 20,1 proc. gyventojų norėtų, kad G. Nausėda Lietuvai vadovautų ir po 2024 m. rinkimų. Panašus gyventojų skaičius tokios pozicijos laikėsi ir sausio mėnesį (19,4 proc.).
Antrojoje vietoje rikiuojasi premjerė Ingrida Šimonytė. Ją vasario mėnesį prezidento poste norėjo matyti 10,1 proc. respondentų. Sausio mėnesį tokių buvo beveik 3 procentiniai punktais daugiau (13,0 proc.).
Trečiojoje vietoje – advokatas Ignas Vėgėlė. Šių metų vasario mėnesį 8 proc. apklaustųjų manė, kad I. Vėgėlė būtų tinkamiausias asmuo užimti šalies vadovo poziciją, sausio mėnesį tokių respondentų buvo 6,8 proc.
Panašų rezultatą šiame reitinge turi ir jau kartą prezidento rinkimuose dalyvavęs partijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. Vasario mėnesį ekspremjerą prezidento poste norėjo matyti 6 proc. apklaustųjų, mėnesiu anksčiau darytoje apklausoje tokių buvo 5,2 proc.
Tarp asmenybių, kuriuos vasario mėnesį prezidento poste norėtų matyti daugiau nei 2 proc. respondentų buvo LSDP pirmininkė Viliją Blinkevičiūtę (5,6 proc.), visuomenininkas Andrius Tapinas (4,4 proc.), „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis (3,4 proc.), krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas (2,9 proc.), Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen (2,7 proc.) ir parlamentaras Remigijus Žemaitaitis (2,1 proc.).
Mažiau nei po 2 proc. gyventojų šioje apklausoje paminėjo Aurelijų Verygą, Remigijų Šimašių, Aušrą Maldeikienę, Valdemarą Tomaševskį, Petrą Gražulį ir Gabrielių Landsbergį. Šių politikų pavardės buvo įtrauktos į apklausos sąrašą.
7,7 proc. apklaustųjų teigė, kad nebalsuotų už nei vieną iš pateiktų kandidatų. 17,4 proc. dalyvavusiųjų apklausoje teigė nežinantys už ką reikėtų balsuoti prezidento rinkimuose.
Apklausos metu pavardes respondentai rinkosi iš galimų kandidatų sąrašo.
Tyrimo metu buvo apklausta 1012 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. Apklausos metu taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
