Dėl to Rusijos susitarimų nesilaikymo. Vakar BBC tiesiog krykštavo ir džiaugėsi, kad pagaliau, štai įvyko, bus pašalinta grėsmė pasauliniam badui ir panašiai (realiai Ukraina yra kritinės svarbos maisto tiekėjas maždaug pusei Afrikos).
Šiandien visi sako – “ar reikėjo ko kito tikėtis, kad Rusija dar tą pačią parą kirs per Odesos uostą?”
Kad Rusija nei nesiruošė laikytis susitarimų – tai akivaizdus faktas. Kad tuos susitarimus naudojo tiesiog tam, kad temptų gumą ir kiek pristabdytų realiai sunkios technikos tiekimą, koks būna vykdomas laivais – tai tas irgi tiesa.
Akivaizdūs dalykai yra nenuneigiami – Rusija nesilaikė anei vieno susitarimo su Ukraina. Visiškai nei vieno. Pradedant Budapešto memorandumu ir baigiant bet kokiais susitarimais dėl paliaubų ir ugnies nutraukimų.
—-
Bet vat ar jie ruošėsi nesilaikyti šitaip, šitokiu būdu, kaip šiuo atveju matėme? Manau, kad ne, nes manau, kad jie ruošėsi nesilaikyti kiek kitaip.
Spėju, kad Rusija nesiruošė kirsti tą pačią parą, o ruošėsi kiek vėliau, kai jau įvyks kokie nors pabandymai vykdyti laivybą, nes iki to dar ilgas kelias – pravalymas nuo plaukiojančių minų ir pirmi bandomieji reisai.
Net skubos tvarka be savaitės-kitos vargu ar apsieitum, atstatinėdamas laivybą. Tai vat po savaitės ar kitos ir būtų jie kirtę raketomis. O gal ir po mėnesio.
Būtų suradę kokį nors pretekstą (pvz., kad šaudė į karinius krovinius) ir kartu gavę laiko paspaust Vakarus, aiškinant, kad čia Rusija nori taikos ir panašiai.
Tai vat tą planavimą ir reikia suprasti – jie ruošėsi pažeisti, bet ne per parą. Bet kažkodėl pažeidė per parą.
—-
Kas čia išties įvyko? Ogi sisteminis reikalas – visų pirma, Rusija nesugebėjo netgi atšaukti ir sustabdyti savo karinių veiksmų tenai jūroje. Visų antra, nesiruošė to daryti, nes užsukti tuos veiksmus irgi užtrunka laiko, todėl atšaukimas jiems būtų reiškęs, kad paskui reiktų vėl išsivynioti viską veiksmų atkūrimui. Visų trečia, nesugebėjo sustabdyti veiksmų laikinai – ir vat tas yra įdomiausia.
Laikinas veiksmų sustabdymas reiškia gebėjimą vykdyti strateginius ir operacinius veiksmus operaciniame ir taktiniame lygmenyse. Paprasčiau šnekant – jei Putinas pasakytų kariuomenei, kad tada ir tada tenai ir tenai niekuo gyvu nešaudote, tai kad taip ir būtų.
Nepavyko, ar ne?
—-
Ką reikia suvokti – Rusija yra ne tik šalis, kur valdžioje sėdi realūs kriminaliniai ir karo nusikaltėliai, vagys ir žmogužudžiai. Tai yra dar ir valstybė, kur visuose sluoksniuose yra maždaug tas pats – kaip Kremliuje, taip ir įvairiose gamyklose ar kariniuose daliniuose – vagys, žmogžudžiai, teroristai, plėšikai ir taip toliau – t.y., sociopatinės asmenybės.
O ką daro tokios sociopatinės asmenybės, kai yra sistemoje? Ogi taip, apgaudinėja vieni kitus, todėl blokuoja ir įsavkymų vykdymus, ir nesiklauso, ir daro ką nori. Gaunasi toksai dar ir prigimtinis savęs sabotažas.
Kai Rusija pradėjo atvirą karą, pasaulį šokiravo, kaip klaikiai reali Rusijos karinė situacija neatitinka tos, kuri buvo vaizduojama. Net ir patį Putiną tai akivaizdžiai šokiravo. O kodėl? O todėl, kad visuose sluoksniuose vyko tas pats, ką darė ir pats Putinas – vogimai, plėšimai, nužudymai, piktnaudžiavimai ir t.t..
Netgi jei tokioje sistemoje atsiranda kokie nors ne sociopatai, jie ilgainiui irgi ima elgtis visiškai neadekvačiai ir kaip papuola. Iš serijos “liepė šaudyt į kažkur, tai ir šaudom į kažkur”.
—-
1944 metais SSRS užėmė Lietuvą. Kaunas buvo užimtas dar 1944 rugpjūčio 1 dieną. Praėjus keliems mėnesiams, gruodžio 15 dieną, sovietų karinė aviacija atskrido ir ėmė bombarduoti Kauną, išbombardavo zoną, kuri yra tarp Kauno geležinkelio stoties ir Krėvos gatvės.
Reali priežastis – lakūnams tiesiog nesvarbu, skristi bombarduoti vienus fašistus ar kitus fašistus, tai geriau bombarduoti tuos fašistus, kurie neturi priešlėktuvinės gynybos. Tai vat ir pabombardavo.
Tai vat, nuo tų laikų nelabai kas ir pasikeitė. Tame ir yra visa esmė – jiems nerūpi. Vieni yra sociopatai ir jiems nerūpi, o kiti tiek neįtikėtinai atbukę, kad jiems irgi nerūpi. Netgi nerūpi, ką Putinas pasakys.
Juo labiau, kad jie puikiai žino, kad nesvarbu, ką jie padarytų, Putinas nieko nepasakys, nes esamoje situacijoje niekas niekada nieko Rusijos armijoje bausti neišdrįs. Nepriklausomai nuo to, kas ką padarytų.
Kodėl neišdrįs? O todėl, kad jau turėdami tokį karą, dar ir su savo armija kariauti jie nenorėtų.
—-
Netgi jei Putinas realiai norėtų ir ruoštųsi nutraukti karą (įsivaizduokim tokį fantastinį scenarijų), to sociopatinio režimo užsuktas procesas jau vyksta savaime. Kas ką nori, tas tą daro.
Pasakė, kad reikia palaukti porą savaičių ar smogti raketomis tik po to, kai atsiras pirmi laivybos požymiai – o Rusijos kariuomenė, su savo įprastu rusišku paxūjizmu (yra toksai rusų kalbos žodis, kurio esmė yra “darykim bet kaip šūdinai ir nesvarbu, kas gausis”) tą ir padarė. Nes jiems jokio skirtumo.
Jie nematė problemų žudyti vaikus Bučioje, nors Rusijos valdžia puikiai suprastų, ką reikš toksai skandalas. Nu ir ką? Ir kilo toksai skandalas, Rusijos valdžia tik dangsto jį ir viskas. Niekas nebuvo nėra ir nebus tenai nubaustas.
Tame ir yra visas reikalas – mes matome karą, kuriame visiškos, totalinės stagnacijos apimta Rusijos kariuomenė daro ką nori ir jiems niekas nesvarbu. Ir tai irgi yra to paties Putino sistemos padarinys.
—-
Kas iš to dar išplaukia? Ogi tas, kad jei valdžia tenai nesugeba padaryti laikino veiksmų sustabdymo, tai matyt nesugeba ir kitų veiksmų. Pvz., nesugeba operatyviai sureaguoti į situacijos pasikeitimus fronte, nesugeba surinkti karinių dalinių, nesugeba laiku ir vietoje pulti ar laiku ir vietoje atsitraukti.
Tai reiškia, kad iš esmės laiko klausimas, kada šitas bardakas prasiplės plačiau ir tiktai dar labiau pablogės.
—-
SSRS-Afganistano karas ne šiaip nustekeno SSRS. Tiesioginėmis išlaidomis nebuvo tasai karas tokiai militarizuotai valstybei nebuvo nei labai didelis, nei labai sunkus. Iš principo SSRS būtų galėjusi kariauti kokius 10 tokių karų paraleliai ir visvien nebūtų dėl to krizės.
Reali problema su tuo karu buvo visai kitur – per tai, kad reikėjo nuolatinių didelių logistinių srautų, susietų su visiškai nekontroliuojama zona vienoje pusėje (Afganistane) ir su uždara ir todėl irgi nekontroliuojama zona kitoje pusėje (kariniai daliniai).
Paprasčiau šnekant, per pirmus kelerius metus į SSRS plūstelėjo tokie milžiniški nelegalių ginklų ir narkotikų srautai, kad maža nepasirodė. Ir negana to, kartu su tuo plūstelėjo ir minios žmonių su PTSD (tokių, kurie patyrė karo žiaurumus ir vien dėl to dažnai nevertina jokių gyvybių, o esant trigeriams – gali padaryti daug bėdų).
—-
Organizuotas nusikalstamumas, tos milžiniškos gaujos, kurios siautėjo sovietmečio pabaigoje ir kurį laiką po SSRS subyrėjimo – tai ne Gorbačiovo vykdytos liberalizacijos pasekmė (nors paprastai būtent jį tuo kaltina). Tos gaujos buvo Afganistano karo pasekmė.
Jau apie 1980-1981 metus prasidėjo nusikalstamumo banga. Dar per kelerius metus ji išaugo iki nesuvaldomo lygio. Ir tai – nepaisant to, kad fašistinis sovietų režimas iki tol per kelis dešimtmečius buvo daugiau mažiau išnaikinęs didesnes gaujas (tas neretai pavyksta fašistiniams režimams, nes jie nesivaržo naudoti antiteisinių priemonių).
Tuo metu, kai valdžioj atėjo Jurijus Andropovas, organizuotas nusikalstamumas tena jau buvo ant bangos. Faktiškai tas nusikalstamumas ir sužlugdė visus vėlesnius Gorbačiovo liberalizacijos bandymus – gražūs idėjiškai kooperatyvai ir individualios įmonės, kurios turėjo atkartoti Kinijos liberalizavimo sėkmę, buvo tiesiog ant padėkliuko paduotos organizuotoms ir ginkluotoms gaujoms.
—-
Kaip dar vieną istoriją galim prisiminti 16-ąją lietuviškąją diviziją, kuri po karo buvo dislokuota Lietuvoje. Kadangi tai buvo viena iš tų divizijų, kuriose esantys turėjo daug giminių ir pažįstamų lokaliai, o kartu per karą prisikaupė ir krūvas nelegaliu ginklų, būtent jie buvo siejami su didžiuliu nusikalstamumu Vilniuje.
Sutvarkyti to valdžia taip ir nesugebėjo, per incidentus kartais tos divizijos kareiviai iššaudydavo milicininkus, tad šie labai greitai tiesiog ėmė bijoti tų kareivių ir nustojo juos liesti. Galų gale viskas baigėsi tuo, kad visą diviziją perkėlė kažkur į Sibirą ir jau tenai išformavo.
Visiškai analogiškos istorijos kartojosi su visomis divizijomis, kurios ilgesnį laiką pabuvo fronte, o vėliau buvo dislokuotos kur nors netoli vietų, iš kur tų divizijų kareiviai yra kilę.
Ginklų srautai ir nusikalstamumas būna tiesiog neatskiriamas karo palydovas.
—-
O štai dabar pagalvokim apie Rusiją, kur kriminogeninė situacija dar prieš karą buvo daug blogesnė, nei tada, kai į valdžią atėjo Gorbačiovas. Ir kur pilna visokių milžiniškų kriminalinių struktūrų, kurių dalis yra susietos su tuo pačiu Putinu, o kita dalis – mielai kažką iš to paties Putino atsiplėštų, jei nebijotų.
Ir štai tada plūsteli ginklų srautas. Atgal į Rusiją. Ir PTSD su visais iš to kylančiais reikalais.
Buki marodieriai kurie vogė Ukrainoje skalbimo mašinas, jas vogė dar negalvodami apie tai, ką jiems išties reikia vogti.
Bet galim net neabejoti, kad per kelis karo mėnesius daugelis iš jų jau susiprato, kad vogti ar kitaip rankioti reikia ginklus. Ir jie tą ginklų srautą į Rusiją jau greičiausiai sukūrė. Ir tas srautas jau yra didelis.
Ir Rusijos valdžia nieko su tuo negali ir negalės padaryti, netgi jei norėtų – nes karo metu jie negali judinti armijos.
—-
Raketos į uostą (kaip ir daugelis kitų įvykių) rodo, kad Kremliaus žmogžudžių valdžia, kuri pradėjo šitą karą, turi visišką chaosą savo pačių kariuomenėje. Chaosą, kuris tarptautinių susitarimų negali perkelti į vykdymo lygmenį, netgi jei ta valdžia ir nori ir netgi jei tai valdžiai būtinai to reikia.
Tasai nevaldomumas reiškia, kad nevaldoma situacija jau tenai yra. Afganistano karo metu, beje, prie tokio nevaldomumo Rusijos kariuomenė net nebuvo priartėjusi.
Tai reiškia visišką chaosą ir tai reiškia, kad Rusijoje per kažkiek laiko (labai sunku prognozuoti per kiek – ar per kažkiek mėnesių, ar per kažkiek metų) išsivystys kriminalinė krizė.
Kartu tai nebūtinai yra gera naujiena. Tai yra gal net ir bloga naujiena. Režimai, kurie susiduria su gilėjančiomis vidinėmis problemomis, jų nepripažįsta, o jas eksteriorizuoja.
Kai nusikaltėlis prisidirba, jis ne bando keisti savo elgesį, o tik susiranda dar daugiau aukų aplinkui.
Paprasčiau šnekant, tai gali reikšti, kad jei viskas judės greitai, tai grečiausiai Rusija imsis dar didesnės karo veiksmų esklalacijos ir gali netgi imtis ir branduolinės ginkluotės panaudojimo.
—-
Žodžiu, Rusija ne tik šiaip nesilaiko ir nesiruošia laikytis kokių nors susitarimų. Ji net ir negali laikytis, nes ta valstybė yra neprognozuojamas kriminalinis chaosas. Ir tas neprognozuojamas kriminalinis sociopatinis chaosas gali sukelti neprognozuojamus dalykus.
Mums reikia tą suprasti ir tam ruoštis. Ir duokdie, kad tas ruošimasis būtų tuščias.
