Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad jos atstovaujama politinė jėga ir rinkimus laimėjusi bei koaliciją formuojanti Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) turi programinių panašumų žmogaus teisių klausimais. Visgi, politikė pažymi, jog požiūriai į mokestinę politiką skiriasi. Todėl, anot kadenciją baigiančios Seimo vadovės, svarstant apie galimybę bendradarbiauti su socialdemokratais, abiem pusėms, „reikėtų ieškoti kažkokio vidurio kelio“.
„Kalbėjome apie principus, apie tai, kaip matome valstybės raidą artimiausius ketverius metus. Kokios esminės pozicijos, žinoma, yra liberalams svarbiose srityse ir socialdemokratams – tai ekonomika, mokesčiai, užsienio politika, gynybos sritis, švietimas, sveikatos apsauga, žmogaus teisės. Manau, per tą nelabai ilgą laiką daug ką aptarėme ir akivaizdu, kad yra temų, kur nuomonės gerokai skiriasi – čia jokia paslaptis. Liberalų ir socialdemokratų požiūris, tarkime, į perskirstymą yra iš esmės skirtingas“, – ketvirtadienio rytą po susitikimo su LSDP derybine grupe žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Labai svarbi yra žmogaus teisių darbotvarkė. Čia, sakyčiau, kad yra tikrai daugiau sąlyčio taškų, ir liberalai, kaip ir žadėjo rinkimų kampanijos metu, tą temą išlaikys dėmesio centre“, – patikino politikė.
Seimo pirmininkė pripažino – liberalai ir LSDP turi gerokai daugiau skirtumų, nei šiuo metu kadenciją baigiančios valdančiosios daugumos partnerės.
„Jie (programiniai skirtumai – ELTA) yra pakankamai dideli kai kuriose srityse ir tikrai yra sričių, kur mes panašiai matome situaciją. Dar kartą paminėsiu – žmogaus teisių srityje matome tikrai daug sąlyčio taškų. Bet kalbant apie apskritai kažkokį bendradarbiavimą – jeigu praėjusiose, besibaigiančioje koalicijoje visuomet akcentavome – aš bent jau akcentavau – kad yra daugiau dalykų, kurie mus daugiau jungia, nei skiria programinėje srityje, tai čia, žinoma, reikėtų ieškoti kažkokio vidurio kelio. Ypatingai, kalbant apie mano paminėtą esminę, kertinę sritį – mokesčius ir ekonomiką“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Liberalų lyderė pažymėjo, kad su LSDP atstovais nebuvo kalbėta nei apie galimą bendradarbiavimą ar kokios nors formos liberalų frakcijos paramą būsimai valdančiajai koalicijai.
„Nekalbėjome ir apie konkrečias formas būsimo darbo, o kalbėjome tiktai apie programinius punktus, apie temas, kurios yra svarbios“, – patikino Seimo vadovė.
Ji taip pat patikino, kad dėl tolimesnio darbo Seime ir jo formų bus kalbamasi partijos gretose.
„Tarsimės, visų pirma, su savo kolegomis partijoje. Bet mūsų tikslas ir mūsų pozicija yra aiški – atstovauti liberalią darbotvarkę ateinančiame Seime“, – apibendrino V. Čmilytė-Nielsen.
ELTA primena, kad tęsiantis diskusijoms dėl būsimos valdančiosios koalicijos, antradienį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) derybinė grupė susitiko su Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovais, vėliau įvyko susitikimas ir su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Trečiadienį galima koalicija aptarta su „Nemuno aušra“, ketvirtadienio rytą susitikta su Liberalų sąjūdžiu.
Visgi, ar pavyks suburti koaliciją kartu su „Vardan Lietuvos“ ir LVŽS – neaišku. Buvę bendražygiai – demokratų pirmininkas Saulius Skvernelis bei „valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis – dar iki rinkimų viešai vaidijosi ir neslėpė tarpusavio nesutarimų. Savo ruožtu „Vardan Lietuvos“ valdyba iškėlė tam tikrus lūkesčius būsimiems koalicijos partneriams, kurių, anot partijos pirmininko, LVŽS neatitinka.
LSDP su minėtomis partijomis yra pradėję derybas dėl būsimos koalicijos formavimo – konsultuotis politinių jėgų lyderiai sutarė dar rinkimų naktį. Tiesa, praėjusią savaitę LSDP prezidiumas nutarė inicijuoti konsultacijas ir su Liberalų sąjūdžiu bei „Nemuno aušra“.
Naujajame Seime LSDP iškovojo 52 mandatus, „Vardan Lietuvos“ – 14, LVŽS – 8 vietas parlamente. Tuo metu „Nemuno aušra“ turės 20 atstovų Seime, liberalai – 12.
Augustė Lyberytė (ELTA)
