lrp.lt archyvo nuotr.

Lietuvoje lankantis Lenkijos prezidentui Andrzej Duda, Žmogaus teisių organizacijų koalicija pasigenda aiškesnės Lietuvos pozicijos dėl žmogaus teisių varžymų šioje šalyje. Anot žmogaus teisių ekspertų, jau ne vienerius metus Lenkijoje pastebimos autoritarinės tendencijos, apie kurias Lietuva tyli, nors kitas kaimynes principingai kritikuoja.

„Per pastaruosius kelerius metus stebime demokratinių teisių ir laisvių eroziją Lenkijoje: kyla rimtų klausimų dėl dalies žiniasklaidos bei teismų sistemos, įskaitant Konstitucinį Teismą, nepriklausomumo. Aukščiausi valstybės vadovai ne kartą niekinamai atsiliepė apie LGBTI asmenis, kurstė neapykantą šių asmenų atžvilgiu. Paskutinis Lenkijos Konstitucinio Teismo sprendimas, kuris uždraudė abortus net ir vaisiaus apsigimimo atveju, tarptautinės teisės požiūriu gali būti laikomas kankinimo forma“, – sako Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė.

Dėl galimo teisės viršenybės pažeidimo ir politikų kišimosi į teismų veiklą, Europos Komisija pradėjo bent kelias pažeidimo procedūras prieš Lenkiją. „Vaivorykštės indekse“, kuris matuoja LGBTI teisių užtikrinimą Europoje, Lenkija užėmė paskutinę vietą tarp Europos Sąjungai priklausančių valstybių. Šalyje kasmet rengiamos nacionalistų eitynės.

„Lenkijos valdžia yra padariusi tiek daug sprendimų, kurie pažeidžia pamatines žmogaus teises ir demokratijos principus, kad Lietuva, kaip kaimynė, tylėti neturėtų. Netylime dėl Baltarusijos. Netylime dėl Rusijos. Neturėtume tylėti ir dėl Lenkijos. Būdama Lenkijos bičiulė, kaimynė ir strateginė partnerė, Lietuva turėtų rasti būdą bent jau nepritarti tokiam Lenkijos valdžios kursui. Taip pasirodytume kaip pamatines vertybes gerbianti valstybė, o ne kaip  šiai Lenkijos valdžiai pataikaujanti didesnės valstybės vasalė, dėl tokio tylėjimo, siekianti palankumo sau“, – sako Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius prof. Dainius Pūras.

Spalio pabaigoje Lenkijos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad nėštumo nutraukimas esant vaisiaus apsigimimui, prieštarauja Lenkijos Konstitucijai. Dėl tokio sprendimo Lenkijoje kilo didžiausi protestai nuo komunizmo žlugimo šioje šalyje.

„Grėsmė regiono saugumui randasi ne tik dėl išorinių jėgų veikimo, bet ir neveikimo susidūrus su grubiais žmogaus teisių pažeidimais šalių viduje. Viliamės, kad dvišalio susitikimo metu Lietuvo Respublikos Prezidentas išreikš tvirtą ir principingą poziciją dėl  grubių LGBT ir reprodukcinių moterų teisių suvaržymų Lenkijoje, kurie nesuderinami nei su demokratinėmis vertybėmis, nei su saugia regiono plėtra“, – sako Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė.

A. Duda Vilniuje viešėjo lapkričio 17 – 18 dienomis. Apie protesto akciją prieš Lenkijoje vykdomą moterų reprodukcinių teisių varžymą A. Dudos vizito metu pranešė ir visuomeninė piliečių iniciatyva Moterų teisių judėjimas Lietuvoje.

Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda kritikos sulaukusiame sveikinime Lenkijos nepriklausomybės dienos proga A. Dudai padėkojo už „demokratinių vertybių, žmogaus teisių ir laisvių gynimą kaimynystėje“.

Žmogaus teisių organizacijų koalicija – tai progresyvių, konstitucinius žmogaus teisių apsaugos standartus taikančių organizacijų koalicija, suburta 2011 m. Koalicijai priklauso 9 organizacijos – Diversity Development Group, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Lietuvos žmogaus teisių centras, Lygių galimybių plėtros centras, Nacionalinė LGBT* teisių asociacija LGL, Psichikos sveikatos perspektyvos, Romų visuomenės centras, Tolerantiško Jaunimo Asociacija, Žmogaus teisių stebėjimo institutas.

Rekomenduojame

Šis tekstas – manoteises.lt nuosavybė. Kopijuoti ir platinti manoteises.lt skelbiamą informaciją be autorių sutikimo draudžiama.

 
Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: