Ketvirtadienį Kauno miesto savivaldybės didžiojoje salėje Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai (PPA) kartu su Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija surengė viešus politikų debatus artėjant vasario 27 d. rinkimams į savivaldybių tarybas.
Į debatus buvo pakviesti atvykti visų Kauno miesto savivaldybės taryboje atstovaujančių partijų lyderiai. Debatuose dalyvavo Vydas Gedvilas (Darbo partija), Arvydas Garbaravičius (Lietuvos liberalų ir centro sąjunga), Rimantas Mikaitis (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis), Orinta Leiputė (Lietuvos socialdemokratų partija), Pranas Paškevičius (Naujoji sąjunga (socialliberalai), Andrius Kupčinskas (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai). Partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąrašo lyderė Aušra Ručienė neatvyko į debatus, ją pakeitė Vygantas Molis. Debatuose nedalyvavo partijos „Jaunoji Lietuva“ atstovai.
„Tokio pobūdžio politiniai debatai pirmą kartą rengiami Lietuvoje. Nesame patenkinti dabartine situacija, nebenorime, jog mūsų miestas būtų tik donoras kitiems. Tikimės, kad šie debatai leis mažiau tuščiažodžiauti ir daugiau konstruktyviai dirbti. Manau, kad mes visi norime, kad Kauno vardas asocijuotųsi tik su gera gyvenimo kokybe, ateinančiu dideliu kapitalu“, – kalbėjo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, prof. Mečislovas Rondomanskas.
Politinius debatus moderuoti buvo pakviestas politologas, humanitarinių mokslų daktaras Algis Krupavičius, kuris visus politikus supažindino su debatų vedimo tvarka.
Visų partijų lyderiai iš anksto gavo vieną bendrą klausimą, į kurį visi turėjo pateikti atsakymą – išvardinti 4 pagrindines politinės partijos nuostatas, skirtas ekonominei miesto pažangai pasiekti ir kiek tai miestui kainuos.
Vėliau partijų atstovai gavo po individualų klausimą iš verslo bendruomenės, 2 bendrus klausimus ir po 1 klausimą, kuriuos pateikė auditorija.
„Nors Lietuvoje vietos valdžia nėra tarp populiariausių, tačiau palyginti su pasitikėjimu kitomis valdžiomis, jie yra tarp populiariausių. Net ketvirtadalis gyventojų pasitiki vietos valdžia, kai Seimu tik 6 proc. Rinkimų dieną piliečiai savo rankose turės sprendimo galią, todėl norėčiau rinkėjams palinkėti protingai apgalvoti prieš renkant valdžios atstovus. Prieš balsuojant svarbu atsakyti į tris pagrindinius klausimus: 1) kokią politiką siūlo viena ar kita partija; 2) kaip konkrečiai atskira partija įgyvendins savo užsibrėžtus partijos nuostatus; 3) kokią kompetenciją turi partijos politikai, kad galėtų įgyvendinti užsibrėžtus tikslus“, – teigė politologas A. Krupavičius.
Partijų lyderiai pradėdami debatus iš pradžių atsakė į iš anksto gautą klausimą apie ekonominę pažangą Kaunui. Dauguma politikų kalbėjo apie bedarbių mažinimo politiką, investicijų pritraukimą, administracinę reformą ir pan.
Kauno miesto meras, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis Kauno mieste Andrius Kupčinskas išskyrė šiuos keturis pagrindinius aspektus: viešasis logistikos centras (VLC), miesto energetinis ūkis, privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas ir nekilnojamojo turto mokestis.
„VLC Kauno miesto plėtrai turės didelės reikšmės iki 2013 metų, nes į Kauną ateis 150 mln. investicijų. Žinoma, VLC kūrimas Palemone tuo nesibaigtų, planuojame jos centras ateityje plėsis į Laisvosios ekonominės zonos teritorija, link Karmėlavos.
Taip pat labai svarbu kalbėti apie miesto energetinį ūkį. Jau seniai ieškome alternatyvų, kaip palengvinti miesto gyventojams naštą dėl didelių mokesčių už šildymą. „Kauno energija“ kartu su „Lietuvos energija“ ir partneriais ketina Petrašiūnų elektrinę renovuoti bei pritaikyti biokuro deginimui. Į šį projektą norimą investuoti apie 300 mln. litų.
Pagrindinius miesto projektus, tokius kaip vienybės aikštės požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, Laisvės alėjos rekonstrukcija, norėtume įgyvendinti pasinaudojant privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo modeliu.
Ir, žinoma, nekilnojamojo turto mokesčio peržiūrėjimas. Pagal svarbumą tai yra antras mokestis po gyventojų pajamų mokesčio, kuris padeda surinkti metinį Savivaldybės biudžetą“, – savo mintimis dalinosi miesto vadovas A. Kupčinskas.
Miesto mero pavaduotojas, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio partijos lyderis Rimantas Mikaitis kaip pagrindines keturias nuostatas išvardino: nepriklausoma šilumos gamyba, miesto infrastruktūros kompleksinis gerinimas, pasiremiant privataus ir viešoji sektoriaus bendradarbiavimu, efektyvus Savivaldybės turto ir įmonių valdymas bei Viešojo logistikos centro steigimas Kauno mieste.
Socialdemokratų atstovė Orinta Leiputė palietė tokias temas kaip būsto renovacija, Savivaldybės skolų likvidavimas, laiku jas sumokant, glaudesnė dialogą tarp Savivaldybės ir aukštųjų mokyklų.
Dauguma politikų kalbėjo apie nedarbo mažinimą, ką labiausiai ir išskyrė Darbo partijos Kauno skyriaus lyderis Vydas Gedvilas. Tuo tarpu Lietuvos liberalų ir centro sąjungos atstovas Arvydas Garbaravičius kalbėjo, kad reikia nutraukti miesto skurdinimo politiką, įkuriant atskirą padalinį, kuris rūpintųsi bendravimu ir bendradarbiavimu su Vilniumi, nes pasak politiko, Lietuva nežino, ko reikia Kaunui.
Naujosios sąjungos Kauno skyriaus lyderis Pranas Paškevičius siūlė netrukdyti dirbti verslininkams, jeigu jie stengiasi pritraukti lėšas į Kauną, panaikinti jiems nekilnojamojo turto mokesčius. Anot P. Paškevičiaus, reikia gaivinti ne tik Laisvės alėją, o visą miestą, ką geriausiai gali padaryti verslininkai.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Vygantas Molis miestui priminė, jog nereikėtų užmiršti Laisvosios ekonominės zonos ir stengtis kuo daugiau ją išnaudoti, kad Kaunas galėtų tapti verslo inkubatoriumi. Taip pat efektyviau išnaudoti Europos Sąjungos lėšas.
Per debatus buvo išsakyta daug įvairiausių nuomonių, kaip turėtų keistis Kauno miestas per artimiausius ketverius metus, kaip keisis ekonominė ir ūkinė miesto plėtra.
Vilija Žukaitytė, Tarybos sekretoriato vyriausioji specialistė
