Europinės vėžės geležinkelio projektą „Rail Baltica” Vyriausybė praėjusiais metais pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Europinę vėžę pirminiame etape numatyta nutiesti iki Kauno. „Tai labai svarbus projektas Lietuvai, Kauno rajonui ir jo vystymui.
Geležinkelio atšaka, kaip sudėtinė projekto dalis, turi pasiekti ir Karmėlavos oro uostą, šalia kurio veikia Laisvoji ekonominė zona ir planuojama įkurti Viešąjį logistikos centrą. Tai paskatintų šių objektų plėtrą. Vėžės svarba šiai zonai ypatingai didelė, norint įgyvendinti funkcionalaus krovinių paskirstymo terminalo idėją,“ – teigia Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.
Tokią nuomonę jis išsakė apvaliojo stalo diskusijoje dėl geležinkelio „Rail Baltica“ plėtros, kurioje dalyvavo Europos parlamento narys Zigmantas Balčytis, Susisiekimo viceministras Arūnas Štaras, Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių merai, AB „Lietuvos geležinkeliai“ bei KTU atstovai.
Kauno rajono savivaldybė ES lėšomis įgyvendina projektą „Kauno laisvoji ekonominė zona“. Projekto vertė 23,2 mln. Lt. Šiuo metu 27 hektarų plote veiklą vykdo 14 įmonių, jos investavo apie 130 mln. Lt ir sukūrė 399 darbo vietas.
2010 m. vasario 18 d. Kauno rajono savivaldybės taryba nusprendė įgyvendinti projektą „Kauno oro uosto plėtra“ ir jam skyrė 2,4 mln. Lt. Projektas orientuotas į darbo vietų kūrimą, infrastruktūros ir aplinkinių gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimą. Kauno oro uostas didina pervežimus- palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, per pirmus tris šių metų mėnesius pervežta 76 procentais daugiau keleivių, didėja ir aptarnaujamų krovinių skaičiai.
V. Makūnas atkreipė diskusijos dalyvių dėmesį į tai, kad Kauno rajone, Pagiriuose, planuojama kasti anhidritą. Požeminės šachtos tipo kasykloms įrengti planuojama investuoti iki 200 mln. Lt, sukurti 700 darbo vietų. Per metus ketinama išgauti apie 1 mln. tonų lietuviško marmuro, anhidrito gavyba šioje šachtoje užsitęstų iki 30 metų. „Rail Baltica” projektas padėtų išspręsti iškasenų gabenimo klausimą, kitų krovinių gabenimo problemas, leistų sukurti vieningą transporto sistemą“, – sakė Kauno rajono meras.
„Rail Baltica” – vienas iš prioritetinių transeuropinio transporto tinklo projektų. Jį realizavus atsirastų platesnės galimybės pagerinti šalies transporto paslaugų kokybę, pritraukti daugiau krovinių, plėsti tranzitą ir tarptautinį konkurencingumą. Įgyvendinus šį projektą, Lietuva turėtų šiuolaikišką ir patogų susisiekimą geležinkelių transportu su kitomis Europos Sąjungos šalimis.
Numatoma, kad „Rail Baltica” paskatins krovinių vežimą geležinkelių transportu Šiaurės-Pietų kryptimi ir taip padidins eksporto, importo bei tranzito galimybes. Geležinkelių infrastruktūros plėtra, steigiami logistikos centrai ir greitesnis susisiekimas su kaimyninėmis valstybėmis turės teigiamos įtakos verslo įmonių veiklai bei Lietuvos regionų investiciniam patrauklumui.
Kauno rajono savivaldybės informacija
