Kapinės kiekvienam žmogui ir tautai – ne tik atminimo įamžinimas, bet ir svarbus praeities bei dabarties liudininkas, atspindintis tautos kultūrą, tradicijas, mąstymo būdą. Gerai sutvarkytos kapinės tampa lyg muziejais po atviru dangumi, turinčiais estetinį ir etinį poveikį žmogui, teikiančias įdomios informacijos apie tautos meninį išprusimą, filosofines nuostatas. Tokia vieta Karo paveldo instituto ir Kauno rajono savivaldybės dėka tapo ir Ramučiuose esančios I pasaulinio karo karių kapinės.
„Lietuvių kultūroje, kaip ir daug kur pasaulyje, įprasta gerbti amžinąjį karių poilsį. Karo aukų kapų priežiūra – tai savaime suprantama žmogiškoji tautos pareiga. Visų šalių žuvusieji nusipelno vienodos pagarbos“, – sakė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.
I pasaulinio karo karių kapinių atidarymo ceremonijoje dalyvavo Seimo nariai Juozas Olekas ir Justinas Karosas, užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius, kultūros viceministras Stanislavas Vidtmannas, Rusijos federacijos gynybos atašė Sergejus Sazonovas, Baltarusijos ambasados atašė Vitalijus Kostevičius, Ukrainos ambasados gynybos atašė Sergėjus Kundius, Lietuvos ir Vilniaus stačiatikių arkivyskupas Inokentijus, Rusų stačiatikių cerkvės atstovas Bulgarijoje Filippas Vasilcevas, Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Ričardas Dokšas, Kauno II dekanato dekanas Augustinas Paulauskas, Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų vadovas Edvardas Mažeikis, Karo paveldo instituto direktorius Jurijus Trakšelis ir kt.
Ramučiuose yra vietinės reikšmės istorijos paminklas – trijų kryžių stogastulpis, su užrašu „1915 m.“ Centrinis kryžius yra stačiatikių, dešinėje – liuteronų, kairėje, spėjama, – totorių (anksčiau ant jo yra buvęs pavaizduotas pusmėnulis). Tai liudija, jog čia yra palaidota ne vienos tautybės ir skirtingų tikėjimų žmonės. Kapinės įsiterpusios į žemės sklypą, nuosavybės teise priklausantį Edmundui Vizgaičiui. E. Vizgaitis geranoriškai sutiko jam priklausančiame žemės sklype, maždaug 2 arų plote, atlikti menkaverčių krūmų pašalinimo, medžių kirtimo ir genėjimo, žemės paviršiaus lyginimo žolinės dangos suformavimo darbus. „Tai gražus pilietiškimo pavyzdys, siekiant įamžinti karo aukų atminimą“, – sakė Kauno rajono savivaldybės meras V. Makūnas.
Kauno rajonas turtingas kultūros paveldo objektais, kurių 312 įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir apie 80 istorijos ir kultūros vietinės reikšmės paminklų. Tarp šių paveldo objektų yra ir I Pasaulinio karo karių kapinės.
Mūsų šalyje tokiose kapinėse dažnai pamatysi užrašą „Nežinomo kareivio kapas“. Generolas majoras Edvardas Mažeikis, lankydamasis Ipro kapinėse Prancūzijoje aptiko tokį įrašą „Žinomas tik Dievui“. Mūsų visų pareiga – stengtis, kad liktų kuo mažiau kapų, kuriuose ilsisi tik Dievui žinomi kariai, rūpintis karo aukų kapų sutvarkymu.
Todėl prižiūrimos ir tvarkomos Kauno rajone esančios I Pasaulinio karo karių kapinės Juragių, Teleičių, Stanaičių ir Pažėrų kaimuose. 2007 metais bendradarbiaujant su Vokietijos ambasada, VšĮ „Kultūros vertybių globos taryba“ ir tuometiniu Lietuvos žemės ūkio universitetu buvo sutvarkytos Armaniškių vokiečių ir rusų, žuvusių I Pasaulinio karo metu karių kapinės.
Kauno rajone teritorijoje yra ir daugiau nuo I Pasaulinio karo išlikusių paveldo objektų. Tai šešios Kauno tvirtovės orto liekanos ir penki blindažai. Savivaldybė sieks, kad ateityje šie objektai būtų sutvarkyti, visuomenei siūlysime paveldo objektų maršrutą mūsų rajone.
Prieš kapinių atidarymo ceremoniją Savivaldybėje svečiams surengtas priėmimas, meras Valerijus Makūnas pristatė Kauno rajoną. Po ceremonijos renginio dalyviai lankėsi Vytauto Didžiojo karo muziejuje, jiems pristatyta I pasaulinio karo ekspozicija, viešbutyje „In Park“ surengta konferencija.
