(c) Stock.xchng archyvo nuotr.

Penktadienį Kauno miesto savivaldybėje vyko pasitarimas, kurio metu buvo aptarta, kur ir kada būtų galima atidengti atminimo lentą, skirtą literatūrologui Juozapui Albinui Herbačiauskui.

Rašytojas, literatūros kritikas ir kultūrininkas buvo gerai žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, todėl buvo nuspręsta įamžinti jo atminimą.

„Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo komisija dar 2009 m. vasarą pritarė, kad ant namo Kęstučio g. 58 būtų atidengta atminimo lenta, skirta J. A. Herbačiauskui. Reikėtų tiesiog dar kartą apsvarstyti, koks užrašas turėtų būti lentoje, ar tai bus tik lenta, ar joje bus ir rašytojo bareljefas“, – kalbėjo Administracijos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Abramavičius.

Į susitikimą atvykusi Lenkijos instituto Vilniuje direktorė Malgorzata Kasner dėkojo miesto valdžiai už rodomas pastangas ir iniciatyvą, kad Kaune atsirastų atminimo įamžinimo lenta rašytojui. „Džiaugiuosi tokiu mūsų artimu bendradarbiavimu ir tikiuosi, jog ateityje taip produktyviai dirbsime kartu“, – sakė direktorė.

Susitikimo metu buvo nuspręsta paieškoti ir rėmėjų pagalbos, kurie galėtų padengti dalį lėšų.

Atminimo lentą norima atidengti spalio mėn. pabaigoje, kuomet bus švenčiamas Juozapo Albino Herbačiausko gimtadienis.

Informacija apie Juozapas Albinas Herbačiauską

Juozapas Albinas Herbačiauskas – lietuvių rašytojas, literatūros kritikas. Vienas esė pradininkų lietuvių literatūroje. Mokėsi Marijampolėje, 1901–1906 m. lankė paskaitas Jogailos universitete, 1911–1924 m. jame dėstė lietuvių kalbą. 1904 m. Krokuvoje su A. Varnu įsteigė draugiją „Rūta“, į ją subūrė lenkų intelektualus ir čia studijuojančius lietuvių dailininkus, muzikus, literatus. Iš jos branduolio 1907 m. susikūrė Lietuvių dailės draugija. 1907 m. parengė A. Baranauskui skirtą pirmą lietuvių literatūros almanachą „Gabija“. Bendravo su sąjūdžio „Mloda Polska“ atstovais, priklausė Krokuvos bohemai, sakė prakalbas kabarete „Zielony Balonik“. 1924–1933 m. Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 m. Lietuvos universitetas) dėstė lenkų kalbą ir literatūrą. Bendradarbiavo žurnaluose „Baras“, „Gaisai“.
Vienas XX a. pirmosios pusės kultūrininkų, siekusių lietuvių kūrybą atnaujinti pagal modernių reformų reikalavimus. Rašė lietuvių ir lenkų kalba, ankstyvąsias publikacijas dažniausiai pasirašydavo slap. Jaunutis Vienuolis. Knygoje „Lietuvos atgimimas ir Lenkijos idėja“ (Odrodzienie Litwy wobec idei Polskiej 1905 m.), esė rinkinyje „Erškėčių vainikas“ (1908 m.) tyrė lietuvių kultūros raidą, kritikavo jos provincinį uždarumą, apmąstė religinius ir tautinius kūrybos aspektus, menininko – maištininko, dvasios aristokrato, genijaus – misiją žemėje.
Pirmasis lietuvių literatūroje suabejojo kanoniniais estetikos principais priešindamas juos metafizinei žodžio sintezei ir vidiniam kalbos muzikalumui. Skleidė demonizmo, okultizmo idėjas.

Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: