2010 m. sausio 1 d. veiklą pradėjusi Lietuvos elektros birža užbaigė paskutinį vasaros mėnesį. Nors biržos dalyvių skaičius nepakito ir siekė 24, tačiau aktyviai prekiaujančių padaugėjo – rugpjūtį elektros energijos biržoje nupirko ar pardavė 18-a dalyvių.
Rugpjūtį biržoje buvo suprekiauta 675.371,3 MWh elektros energijos, kas vertine išraiška sudarė 142 514 412 litus. Įvertinus prekybos dienų skaičių, vidutinė suprekiautos elektros energijos dienos apyvarta buvo 21 786 MWh. Pasiekta mėnesio vidutinė dienos apyvarta buvo didžiausia per visą prekybos istoriją ir buvo 5 procentais didesnė nei praėjusio mėnesio. Lyginant su viso laikotarpio vidutiniu per dieną suprekiautu kiekiu, rugpjūtį vidutinė suprekiauta kiekinė dienos apyvarta buvo net 12 procentų didesnė. Per visą rugpjūčio mėnesį buvo tik 7 dienos, kuriomis biržos kiekinė apyvarta buvo mažesnė nei 20 000 MWh ir ji nė karto nebuvo mažesnė kaip 18 000 MWh. Dienos prekybos kiekiai svyravo tarp 18 092 MWh iki 26 786 MWh. Rugpjūčio mėnuo išsiskyrė ir tuo, jog gana aiškiai skyrėsi darbo ir laisvadieniais suprekiauti kiekiai – savaitgaliais buvo suprekiaujama vidutiniškai 13 procentų mažiau.
Rugpjūtis buvo rekordinis mėnuo ne tik parduotu elektros energijos kiekiu, bet ir biržos mėnesio apyvarta pinigine išraiška. Piniginė vidutinė biržos dienos apyvarta peržengė 4,5 milijono ribą ir siekė 4 597 239 litus. Tai buvo didžiausia piniginė apyvarta per visą biržos veiklos laikotarpį. Tokią apyvartą lėmė išaugęs suprekiautas elektros energijos kiekis bei gana ženkliai išaugusi biržos elektros kaina.
Rugpjūčio mėnesį vidutinė elektros kaina biržoje buvo didžiausia per visą biržos veiklos laikotarpį. Vidutinė rugpjūčio mėnesio kaina buvo 206,06 LTL/MWh ir buvo 51,06 LTL/MWh didesnė, nei VKEKK nustatyta 155 LTL/MWh riba. Visgi vidutinė biržos laikotarpio kaina lieka šiek tiek mažesnė, nei VKEKK nustatyta 155 LTL/MWh ir siekia 154,29 LTL/MWh.
Rugpjūčio mėnesį elektros energija buvo 64,92 LTL/MWh brangesnė nei buvo pirmąjį šių metų ketvirtį, 62,41 LTL/MWh brangesnė nei antrąjį bei 34,38 LTL/MWh brangesnė nei liepos mėnesį. Rugpjūčio mėnuo pasižymėjo gana pastovia vidutine paros kaina, kuri svyravo apie 200 LTL/MWh ribą. Didesniu svyravimu pasižymėjo valandinės paros kainos – mažiausių paros kainų vidurkis buvo 152,1 LTL/MWh, o didžiausios paros kainos siekė vidutiniškai 237,54 LTL/MWh, taigi buvo gana nemažas pasiskirstymas tarp aukščiausių ir mažiausių valandos kainų.
Aukštų kainų formavimuisi įtaką darę veiksniai liko tie patys, kokie buvo prasidėjus pavasariui: Lietuvoje elektros energijos jau nebegamino šiluminės elektrinės, Latvijoje pasibaigę polaidžiai dėl ko sumažėjo hidroelektrinėse gaminamos elektros pasiūla, bei ribojimai perduoti elektrą Latvijos ir Estijos tarpsisteminiame pjūvyje be išankstinio galių rezervavimo. Taip pat ir šį mėnesį įsibėgėję elektros perdavimo linijų remontai, kurie ribojo galimybę importuoti elektros energiją. Džiugu pasidžiaugti, kad Estijos biržoje vieną dieną stipriai pabrangus elektrai, mūsų rinkai tas neatsiliepė, tačiau tikėtina, jog ir ateinantį mėnesį elektros energijos kaina biržoje stipriai smukti neturėtų dėl vis vykstančių linijų remontų.
Rugpjūčio mėnesį Lietuvoje suvartotos elektros energijos dalis, nupirkta biržoje, nuo liepos nepakito ir siekė 77 procentus. Skaičiuojant nuo metų pradžios, birža patenkino vidutiniškai 66 procentus viso Lietuvos elektros energijos poreikio. Tiesa, vietinės elektros energijos parduota šiek tiek daugiau nei per liepos mėnesį – 23 procentai. Viso nuo metų pradžios ši dalis siekia 21 procentą.
Rugpjūčio mėnesį elektros energija eksportuojama buvo beveik kasdien, tačiau labai mažais kiekiais, todėl eksportuota elektros energija nesudarė net procento visos suprekiautos elektros energijos. To priežastys nuo kovo išlieka daugmaž tokios pačios: maža elektros energijos pasiūla Lietuvoje, taip pat pralaidumų paskirstymo mechanizmas tarp Latvijos-Estijos sienos, dėl kurio buvo apribota rinkos dalyvių galimybė prekiauti iš anksto nerezervavus pralaidumų ir tai, jog šį mėnesį elektros energija Suomijoje ir Estijoje buvo pigesnė nei Lietuvoje, kas lėmė, jog rinkos dalyviams neapsimokėjo pirkti brangesnės elektros Lietuvoje.
