Balandžio 19 – 23 d. Lietuvoje viešės pansorio atlikėja Park In Hye. Ši nors dar labai jauna, tačiau jau inką – tradicijos perdavimo patvirtinimą iš mokytojo – turinti dainininkė yra tikra žvaigždė Pietų Korėjoje, kur pansoris ligi šiol yra labai populiarus.
Pansorio užuomazgos Korėjoje atsirado dar šamanų laikais, tačiau tradicinė jo struktūra susiformavo XVII amžiuje. Jau tada jis tapo elitine meno rūšimi ir tokia išliko iki mūsų dienų.
Pansorio istorijas dainuoja dažniausiai vienas dainininkas, jam talkina būgnininkas. Publika gali reaguoti į vyksmą emocingais šūksniais, plojimu, replikomis.
Išskirtinėmis teisėmis Lietuvoje viešėsianti Pietų Korėjos aktorė Park In.Hye yra laimėjusi ne vieną tarptautinį konkursą, o gimtojoje šalyje paskelbta geriausia 2011-2012 m. jaunąja menininke. Dainininkės spektakliai apkeliavo Europą, apie ją sukurtas dokumentinis filmas.
Pansoris, išvertus iš korėjiečių kalbos, reikštų: „pan“ – vietą, kurioje renkasi daug žmonių ir „sori“ – garsą. Tai savita liaudies opera, kuri dažnai paliečia meilės ir satyros temas. Senovėje istorijų pasakojimas galėdavo užtrukti daugybę valandų. Šiais laikais atliekamos trumpesnės, dažniausia valandos, pusantros versijos.
Pansorio atlikėja dainuoja su vėduokle rankoje. Vėduoklės funkcijos labai svarbios: judesiai išreiškia emocijas, o išskleidimas – scenos pasikeitimą.
Akompanuojantis perkusininkas palaiko ritmą ne tik mušdamas būgną, bet ir prasmingais, emocingais, padrąsinančiais atlikėją šūksniais . Panašiai kaip flamenko tradicijoje, kur publika entuziastingai palaiko atlikėjus šaukdama „ole“, taip ir pansorio žiūrovai aktyviai palaiko atlikėją įvairiais šūksniais.
Pansorio atlikėjai dainuoja tik korėjietiškai ir tik savo tautinius tekstus. Unikalu tai, kad pirmą kartą istorijoje bus atliekamas ne korėjietiškas kūrinys, o chrestomatiniu tapusi Antano Baranausko poema „Anykščių šilelis”.
Visa tai tikriausiai niekada nebūtų įvykę, jei ne užsimezgusi draugystė tarp Park In Hye ir Pietų Korėjoje jau keliolika metų gyvenančiu lietuviu Kęstučiu Marčiulynu (Bo Haeng Sunimu), šioje šalyje pasirinkusiu budisto vienuolio kelią.
Kartą kalnuose atsitiktinai išgirdęs sodrų Park In Hye balsą, K.Marčiulynas ryžosi surengti korėjietės gastroles Lietuvoje.
Iš pradžių lietuvis galvojo pritaikyti korėjietei Antano Vienuolio “Paskenduolės” siužetą. Vis dėl to dviejų tautų jungtimi tapo vertėjo
Martyno Šiaučiūno-Kačinsko į korėjiečių kalbą išversta Antano Baranausko poema „Anykščių šilelis“.
Park In Hye pasakojo, kad skaitydama lietuvio poemą jautė tarsi eiles būtų parašęs korėjietis – abiems tautoms būdinga meilė gamtai ir sielvartas dėl jos niokojimo.
“
Iš visos širdies stengsiuosi, kad jūsų tautos poeto poema taptų prasmingu panorio kūriniu”, – kalbėjo Park In Hye.
Pansoris bus rodomas:
Balandžio 19 d. 18 val. Šiaulių koncertų salėje „Saulė“ (Tilžės g. 140).
Balandžio 21 d. 18 val. Klaipėdos koncertų salėje (Šiaulių g. 36).
Balandžio 23 d. 19 val. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (Laisvės al. 91).
Balandžio 24 d. 19 val. Vilniaus Teatro arenoje (Olimpiečių g. 3).
