Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė tikisi, kad bus rastas politinis sutarimas dėl referendumo dvigubos pilietybės klausimu, ir jis galės vykti su ateinančiais Seimo rinkimais 2016 metais.
“Visada kalbėjau, kad reikia apsispręsti dėl šito klausimo, ir tai turi padaryti Lietuvos žmonės. Tai Konstitucijos keitimas ir Seime mes tų straipsnių pakeisti negalime. Tikiuosi, kad bus politinis sutarimas ir mes per ateinančius Seimo rinkimus galėtumėm tai padaryti”, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė L.Graužinienė.
“Iš tiesų reikia spręsti tą klausimą, nes situacija pasikeitusi, ir mums yra brangus kiekvienas Lietuvos pilietis, ir išvažiavęs, ir dirbantis, ir gyvenantis, ir gimęs užsienyje, mes tikrai turėtumėm rūpintis kiekvienu”, – pridūrė parlamento vadovė.
Ieškoti “konkretaus sprendimo” dėl dvigubos pilietybės paragino Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį skaitydama metinį pranešimą Seime.
Prezidentė sakė, kad demografinė padėtis ir jaunimo emigracija išlieka didžiulė problema, o dėl jaunimo išvykimo šalis praranda “išsilavinusią, veržlią, technologijas įvaldžiusią kartą”.
“Valstybės pareiga išlaikyti arba atkurti ryšį su savo piliečiais. Nors Konstitucija dėl dvigubos pilietybės yra griežta, laikas ieškoti konkretaus sprendimo, kaip padėti išsaugoti pilietybę užsienyje gyvenantiems Lietuvos žmonėms, nepažeidžiant nacionalinių saugumo interesų. Ne duoti ar dovanoti, oišsaugoti prigimtinę teisę ir vieną svarbiausių įrašų ne tik pase, bet ir gyvenime. Tam reikia visos tautos apsisprendimo”, – kreipdamasi į Seimą sakė D.Grybauskaitė.
Parlamentas šiuo metu svarsto iniciatyvą kitąmet su Seimo rinkimais surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės plačiau leisti dvigubą pilietybę galima tik pakeitus Konstituciją. Pagal įstatymą, pataisa bus priimta, jeigu už ją balsuos daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę.
Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės metu.
Liberalizavimo šalininkai teigia, kad dvigubą pilietybę būtina įteisinti, siekiant išlaikyti emigrantų ryšius su Lietuva ir atsižvelgiant į globalizacijos tendencijas. Kritikai sako, kad piliečiai gali būti ištikimi tik vienai valstybei ir baiminasi, kad užsienio pilietybių gali siekti tautinės mažumos, o tuo gali pasinaudoti Rusija.
