Kaune miesto savivaldybėje posėdžiavo ekstremalių situacijų komisija, į kurią susirinko Kauno miesto, Kauno rajono, Jonavos miesto administracijos vadovai, Kauno priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, policijos, Juozo Vitkaus inžinerinio bataliono vadovai ir kiti specialistai.
Posėdyje nuspręsta raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos kariuomenės vadovybę, Aplinkos ministeriją, prašant techninės pagalbos stichinės nelaimės atveju. Taip pat sutarta dėl siūlymo tiksliai išsiaiškinti povandeninių komunikacijų Neries upėje padėtį bei dėl glaudaus Kauno, Kauno rajono ir Jonavos administracijų bendradarbiavimo potvynio atveju.
“Renkamės jau nebe pirmą kartą ir tikrai galime pažadėti, kad nepaliksime gyventojų vienų potvynio atveju. Situacija nėra grėsminga, nes spaudžia šaltukas, tačiau prognozuojamas atšilimas mums kelia nerimą, todėl turime būti pasiruošę iš anksto – šiuo tikslu ir buvo atlikta Neries upės vertinimo studija, tačiau dar liko neatsakyta į klausimus, kur upėje įrengtos komunikacijos“, – sakė Kauno miesto administracijos vadovo pavaduotojas Zenonas Abramavičius, kuris pirmininkavo komisijai bei laikinai pakeitė Editą Gudišauskienę.
Pernai visai šalia Neries įsikūrusius namus pernai nusiaubė didžiulis potvynis – buvo apsemti net kai kurių namų pirmieji aukštai.
Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono vadovai bei specialistai pristatė Neries upės vertinimo studiją. Ji buvo atlikta sraigtasparniu apžiūrint upės akvatoriją, Jonavos poligone buvo atlikti bandomieji ledo sangrūdų sprogdinimai, siekiant potvynio atveju turėti aiškų veiksmų planą.
Upės akvatorijos žvalgyba atlikta atsižvelgiant į infrastruktūrą, jos tikslas – atlikti ledų sangrūdų vertinimą Neries upėje. Išžvalgyta 40 kilometrų atkarpa nuo santakos su Nemunu iki Jonavos. Šiuo metu Neris, kurios plotis šioje atkarpoje siekia nuo 80 iki 250 metrų, yra visiškai užšalusi. Visa upė analizuota 200 metrų atkarpomis, kurios suskirstytos į tris kategorijas – kur ledų sprogdinimai galimi, dalinai galimi ir negalimi. Į pirmąją kategoriją patenka tokios gyvenvietės bei miestai kaip Kleboniškis, Jonava, į antrąją – Lapės, Karmėlava, o į trečiąją – Salupiai ir kitos.
Neleistina sprogdinti ten, kur netoli kranto yra namai. Dalinai leistina sprogdinti ten, kur namai bei keliai yra atokiau nuo kranto, o visiška veiksmų laisvė galima ten, kur aplinkui nėra nei gyvenamųjų namų, nei kelių. Iš 40 kilometrų ruožo laisvi sprogdinimo veiksmai galimi tik 8 kilometruose upės.
“Kaip atskiras pavojus išskirtas pačių karių, kurie atliktų sprogdinimus, saugumas. Nors upė ir užšalusi, tačiau pats ledas nėra vienalytis, čia atsivėrę daug mažų properšų. Labai svarbu žinoti kur vandenyje bei arti kranto yra komunikacijos, tokios kaip dujotiekis ar aukštos įtampos laidai, nes galimi jų pažeidimai sprogdinant. Nebuvo įvertinta galima žala gamtai – tai turėtų atlikti šios srities specialistai. Taip pat prieš sprogdinant ir po sprogdinimo būtina žvalgyba iš oro. Sprogdinimas galimas tik tada, kai tai nekelia pavojaus kariškiams bei civiliams“, – sakė Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono vadas majoras Vygandas Kilčiauskas.
“Užvakar su grupe apžiūrėjom visas ledų sangrūdas. Jų judėjimas neprognozuojamas, kariams tikrai būtų pavojinga lipti ant ledo – 20 kilometrų atkarpoje tik vienoje vietoje radome stabilų storą ledą. Tačiau džiugina tai, kad beveik visos pakrantės yra atviros, o tai reiškia, kad nors ir maža srovele, vanduo Neryje prateka“, – teigė Operacinio vadovavimo skyriaus viršininkas Vytautas Jokšas.
Kaip galimi ledų išjudinimo variantai buvo svarstyti durpių bei druskos barstymai nuo tiltų, smėlio maišų kaupimas, buksyro panaudojimas
