Teisininkė: EŽTT sprendimas dėl CŽV kalėjimų Lenkijoje yra paskata Lietuvai bendradarbiauti su Teismu

Paskelbė: BNS Data: 2014-07-24 06:26

Spausdinti | Komentarai

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas dėl JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimų Lenkijoje yra paskata Lietuvai bendradarbiauti su Strasbūro teismu ir teikti visus prašomus dokumentus, sako Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) teisininkė Mėta Adutavičiūtė.

“Teismas šioje byloje nustatė, kad Lenkija dalyvavo šioje programoje, taip pat nustatė, kad tie įtarimai, kuriuos šie asmenys pateikė, buvo pakankamai įtikinami. Kitas svarbus aspektas yra tai, kad Teismas neigimai vertino Lenkijos valstybės poziciją nesuteikti prašomų dokumentų. Lenkija atsisakė pateikti papildomus prašytus dokumentus, ir Teismas šį faktą įvertino valstybės nenaudai”, – BNS sakė M.Adutavičiūtė.

“Tai rodo, kad Lietuva turėtų bendradarbiauti su Teismu ir teikti visą prašomą informaciją, antraip gali baigtis panašiu sprendimu”, – pažymėjo žmogaus teisių gynėjų atstovė. Pasak jos, Strasbūro teismas gali prašyti valstybės pateikti ir slaptą informaciją, neprieinamą visuomenei, kurią vertintų neviešai ir ji nebūtų skelbiama.

Pasak žmogaus teisių gynimu besirūpinančios organizacijos atstovės, kol kas sunku prognozuoti, kaip galėtų baigtis byla prieš Lietuvą dėl galimo neleistino kalinimo.

“Kalbant apie Lietuvą, sudėtinga prognozuoti, ką Teismas pasakys, nes byla dar nagrinėjama, viešo posėdžio nebuvo, neaišku, iki kokio lygio Lietuvos valstybė bendradarbiauja su Teismu. Mano žiniomis, papildomus dokumentus teikė, tačiau neaišku, kokius, ir neaišku, kokias išvadas iš to teismas padarys. Faktinės bylos aplinkybės irgi šiek tiek skiriasi, tad šiuo metu prognozuoti sunku”, – kalbėjo M.Adutavičiūtė.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ketvirtadienį pripažino, kad JAV centrinė žvalgybos valdyba buvo įsteigusi slaptą kalėjimą Lenkijos teritorijoje. Jungtinės Valstijos yra pripažinusios, kad naudojo įtariamų teroristų “nepaprastojo perdavimo” schemą kelerius metus po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios išpuolių Niujorke ir Vašingtone, tačiau neatskleidė, kuriose šalyse veikė slapti kalėjimai.

EŽTT nagrinėjo ieškinį, pateiktą Saudo Arabijoje gimusio Abu Zubaydah (Abu Zubaidos) ir Saudo Arabijos piliečio Abd al Rahimo al Nashiri (Abd Rahimo Naširio), kurie teigė buvę atskraidinti į CŽV vadovaujamą slaptą kalėjimą atokiuose Lenkijos miškuose. Ten jie buvo tardomi, naudojant kankinimams prilygstančius šiurkščius metodus.

Abu ieškovai apskundė Lenkiją, kad jos vyriausybė neužkirto kelio jų neteisėtam kalinimui ir kankinimui, taip pat nevykdė už tai atsakingų asmenų teisminio persekiojimo. Panašūs kaltinimai Strasbūro teisme yra iškelti ir Lietuvai bei Rumunijai.

Dėl galimo neteisėto kalinimo Lietuvoje skundą Strasbūro teismui yra pateikęs palestinietis Abu Zubaydah ( Abu Zubaida). Lietuvoje taip pat atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame vertinami spėjimai, jog Lietuvoje įkurtame slaptame amerikiečių centre 2004-2006 metais galėjo būti kalinamas Saudo Arabijos pilietis Mustafa al- Hawsawis.

Lietuvoje 2009 metų pabaigoje per parlamentinį tyrimą buvo identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur esą galėjo būtų įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti. Taip pat nustatyti keli su JAV Centrinės žvalgybos valdyba ( CŽV)siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003-2006 metais, tačiau neatsakyta į klausimą, ar į Lietuvą atskraidinti įtariamieji terorizmu.

Po parlamentinio tyrimo atskirą tyrimą pradėjo prokuratūra, tačiau jį nutraukė, pareiškusi, jog negavusi duomenų, kad Vilniuje ir šalia jo esančiuose objektuose būtų įrengtos patalpos CŽV kaliniams laikyti.

Buvę valstybės ir saugumo struktūrų vadovai neigia, kad Lietuvoje galėjo būti CŽV kalėjimas.

BNS

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto
tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.

 
traffix.lt