Sėdžiu lūpą patempęs, nosį nukabinęs, juk prašiau pavasario man žolytę atidengti, o sniegas ištirpęs parodė, kad visi traškučių pakeliai, kuriuos mėčiau visą žiemą – nė velnio neištirpo. Liepia kažkas viduje eiti rinkti, ką primėtęs (gal tai vadinama sąžinė prabilo, seniai girdėta?), bet įvaizdžiui juk trukdo.. Sakys, pffff šiukšlininkas, cha cha, gal dar mano šiukšles išneši rytoj? Tai ir nesiryžtu tokiam žygdarbiui.

Užtat rytoj į Senukus važiuosiu, reikia kastuvą nusipirkti. Kieme bulves su draugu sodinsim, visureigiai praarė dirvą puikiai, o vasarą vis tiek niekas žolės nešienauja, tai aš geriau bulves pasisodinsiu, ekologiškos bus.

Pasirodo nespėjau, kaimynus eilėje beperkančius cementą sutikau, ir grįžęs jau beliejančius aikštelę viduryje kiemo radau.. Kas pirmesnis, tas gudresnis.

Bet aš vis nesuprantu, va čia žmonės randa ir laiko, ir noro, bet kai priėjęs pasiūliau vaikams smėlio dėžę atnaujinti kitą dieną, man atšovė, jog čia tau ne pajūrys, ne kopos, kad vaikai su smėliu žaistų. Tada pasiūliau sūpynes sutaisyti, manęs paklausė, gal aš iš Legolendo? O pateikęs pasiūlymą krepšinio stovą įbetonuoti, susipratau jau vienas naujai išlietoje aikštelėje bestovįs..

Sukaupiau visą drąsą, apsimoviau pirštines gumines, griebiau maišą plastikinį ir išėjau šiukšlių rinkti. Pradėk nuo savęs! Štai kokį šūkį sau tariau.

Vos tik išėjau, girdžiu šaukia kažkoks vyrukas, su šuneliu bevaikštantis. Ei, tu su pirštinėm, ateik jei nesunku, Tedis jau riečiasi..

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: