Agnė Juškėnaitė

Ar žinojot, kad Facebook’as, būdamas dar kūdikis, kurį laiką buvo prieinamas tik Harvardo studentams? Matyt, šeima nenorėjo, kad vaiko galvą nuo mažumės terštų aplinka.

O aš prisimenu Facebooką, kai šis dar buvo mažas berniukas. Tiesiog lakstė aplinkui, vis klausinėdamas “Kaip jautiesi?”, “Ką dabar veiki?”, “Kas vyksta tavo galvoje?” ir kitų klausimų, kurių atsakymai, šiaip jau, niekam niekada nerūpėjo. Jis privertė mane jaustis reikšminga ir ilgainiui aš ėmiau nebesidomėti, ar kas nors klausosi, kai šaukiu “*Agnė Juškėnaitė* galvoja, kad reikia eiti gyventi, bet tingi keltis nuo sofos, uh, mano gyvenimas apgailėtinas”.

Vėliau Facebookas augo ir keitėsi. Ėmė lįsti pirmieji brandos požymiai: puslapis įsitaisė pirmuosius rimtus draugus (su Messenger’iu draugauja iki šiol), prasidėjo eksperimentai su išvaizda (savo profilį keitė taip dažnai, kad nė nepamenu, kaip šis atrodė ankstyvoje paaulgystėje) ir t.t. Ilgainiui vaikinas įsitvirtino kaip rimtas lyderis savo draugų tarpe ir šiandien, galima sakyti,net pats Instagram’as negali pajudėti be Facebook’o leidimo. Ir visa tai tik todėl, kad nuo pat ankstyvosios vaikystės Facebook’as labiau domėjosi kitų gyvenimais, nei pats savimi. O mums juk patinka, kai kažkas verčia mus pasijusti reikšmingais, ar ne?

Jei vyruko neištiks vidutinė amžiaus krizė ir visa jo šlovė staiga nesubliukš, kas žino, ko dar galima iš jo tikėtis – galbūt šis jaunuolis kada nors įrodys savo vertę net pačiam dėdei Google.

O kol kas, žvilgtelėkite, kokią vietą Facebook’o gyvenime užimate jūs:

Sužinok daugiau:

youtube.com/agnėjuskenaite

facebook.com/agnejuskenaiteoficialus

Šis tekstas publikuotas bendradarbiaujant su Agne Juškėnaite.

 
Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: