KINO ARCHYVAS: “Agora” – stipri moteris vs. religijos dogmatizmas

Paskelbė: Data: 2013-10-08 08:29

Spausdinti | Komentarai

Kadras iš kino filmo "Agora"

„Kiekviena planeta skrieja aplink Saulę elipse, kurios viename židinyje yra Saulė.” – Johannes Kepler

“Agora” – tai kelionė tikėjimo labirintais. Tikėjimo savimi, Dievu ir meile. Tai garsios graikų filosofės, matematikės ir astronomės Hipatijos (Rachel Weisz) kelionė išsvajotojo tikslo link nepaisant iš po kojų slystančio pasaulio.

Filmo siužetas

Alejandro Amenábar’as iš Čilės kilęs Ispanų režisierius, kurio filmografijoje galime aptikti didelio pasisekimo sulaukusius filmus, tokius kaip „Atmerk akis“ (isp. Abre los ojos), „Kiti“(ang. The Others), „Jūra manyje“( ang. The Sea Inside). „Agora“ – ambicingas režisieriaus sprendimas – iki šiol istorinės dramos jo kūryboje nebuvo. Nepaisant to, iš filmo galime tikėtis kur kas daugiau, nei pusnuogiai gladiatoriai avintys sandalus ir mosuojantys aštriabriauniais kardais.

Filmas mus nukelia į 391-uosius Romos imperijos metus, į Aleksandrijos miestą. Praleidę daugelį metų engiami krikščionys sukyla. Jie pradeda skleisti Dievo žodį. Neapsikentę pagonys ryžtasi kovai apsaugoti savo religiją ir taip užsitraukia nemalonę. Filmo pavadinimas kilęs iš senosios graikų kalbos, reiškiantis – „svarbiausia miesto aikštė“, kurioje žmonės turėjo galimybę reikšti savo mintis, tad ši aikštė filme yra vieta krikščioniškajai propagandai. Filmo centre dominuoja Hipatija – matematiko dukra, filosofė ir astronomė, dėstanti Platoniškoje mokykloje. Ji visapusiškai atsidavusi mokslui, tad atstumia ją įsimylėjusį gerbėją Orestą (Oscar Isaac). Kuris net ir po viešo pažeminimo nenustoja jos mylėti.  Hipatijos tėvo vergas Davus, jai asistuoja paskaitų metu. Taip pat stropiai mokosi net ir būdamas vergu. Jis begalo įsimyli Hipatiją, tačiau suvokia jog jų meilė neįmanoma ir ryžtasi drastiškoms permainoms.

Kadras iš kino filmo “Agora”

Apie ką?

Romos imperijai mažėjant žymi astronomė ir matematikė Hipatija ieško mūsų visatos prigimties ir stengiasi atsiriboti nuo religinių ekstremistų išpuolių Aleksandrijoje. Didėjant krikščionių gretoms pirmoje filmo dalyje agresija liejama ant pagonių, kitoje ant žydų. Tai aiškių pažiūrų, išsilavinusios moters istorija, kuri susiduria su iššūkiais senaisiais Romos imperijos laikais.

Filme galime aptikti ryšį ir užuominas į mūsų dabartinį pasaulį. Šiais laikais turime pažangią medicinos sistemą ir aukštą technologijų lygį, tačiau religinio fundamentalizmo vis dar labai daug. Kai kuriose kultūrose moteris vis dar nėra pilnavertis visuomenės narys.

Svarbu atkreipti dėmesį į filmo stilių. Alejandro Amenabar‘as filmą pagyvina vaizdais iš kosmoso į Žemę, bei vaizdais „iš viršaus“ itin svarbiose scenose – Oresto muzikinis meilės prisipažinimas ar žiauri pagonių ir krikščionių kova. Šis šaltas ir iš pirmo žvilgsnio ne vietoje pasirinktas vaizdavimas simbolizuoja Hipatijos požiūrį į pasaulį.

Aktorių darbas filme puikus. Nors istoriniai šaltiniai byloja, jog Hipatija buvo vyresnė, nei R. Weisz, tai filmo esmės nekeičia. Deja, jos darbų neišliko iki šių dienų, tad teigti, jog atradimai pateikiami filme yra tikri, negalima.

Įdomu tai, jog šiame filme krikščionys pateikiami, kaip filmo antagonistai. Jie nėra vaizduojami kaip tyri, nekalti žmonės, siekiantys pagelbėti kitiems. Jie vaizduojami juodi, kovojantys ekstremistai, kuriems neegzistuoja niekas kitas tik Dievas.

Kadras iš kino filmo “Agora”

Veikėjai

Kaip žemė ir mėnulis sukasi apie Saulę, taip ir ši istorija mus nukelia į meilės trikampį. Hipatija, vergas Davus ir jos studentas Orestas – šio trikampio dalyviai. Hipatija atstumia jų abiejų meilę mokslo vardan. Priversta kuo greičiau sprukti iš miesto bibliotekos ji gelbėja nepakeičiamus rankraščius bijodama, jog krikščionys juos sunaikins. Taip turėdama galimybę tęsti visatos studiją. Po kurio laiko krikščionių lyderis paskelbia jog Hipatija yra ragana vien todėl, jog jos religija yra mokslas.

Davus suvokdamas jog jo meilė Hipatijai niekuomet neturės atsako ryžtasi keisti savo gyvenimą. Patikėjęs krikščionybės skleidžiamu gėriu, o ypatingai laisve nuo vergovės, jis pašvenčia savo gyvenimą religijai, atsisakydamas prieš tai jį supančio gyvenimo iš esmės.

Nors ir dalyvaudamas meilės trikampyje, Orestas yra nustumiamas į antrą planą. Jis kantrus, meilei atsidavęs Aleksandrijos elito atstovas vėliau tampantis miesto vadovu.

Jei Hipatija yra šiuolaikinės moters įsikūnijimas, tai Aleksandrija kartu su Romos imperija – galios ir kultūros simbolis. Pats miestas, kaip veikėjas išgyvena didelius pokyčius, tad nusipelno būti dar vienu filmo protagonistu. Religijos kitimas, politiniai žaidimai – tik keli aspektai, kurie gvildenami „Agoroje“.

Verdiktas 9/10

„Agora“ – tai moderni istorija apie išsilavinusią moterį, kuri stengiasi atitrūkti nuo religinės dogmos. Tai tikrai įdomi istorija, su puikia idėja priešakyje, atskleidžianti faktus teisingai ir priverčianti žiūrovą reaguoti.

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt