Šiais išorinio grožio garbinimo laikais, visi nori atrodyti gražiai ir nepriekaištingai. Rodos vos tik pakrypsta kalba apie moteris, diskusijos užverda ne apie jų pasiekimus gyvenime, karjerą, o išorinį grožį. Tokia pati situacija vyksta ne tik realybėje, bet ir socialiniuose tinkluose, kurie tiesiog perpildyti jaunų merginų asmenukių, demonstruojančių jų išorę, o čia ir vėl esame priversti diskutuoti apie jų išorinį grožį ir visais įmanomais būdais įrodinėti, jog nepaisant visų jų trūkumų, jos atrodo nuostabiai. Visai nesunku dabartiniais socialinės žiniasklaidos laikais susikurti ir net keisti savo asmenybę, tačiau tai yra akivaizdus pamišimas dėl tam tikro grožio kulto, kuris apsėdo žmones.
Visi socialiniai tinklai, kuriuos žinote: Instagram, Twitter, Tumblr ir t.t., padeda kurti netikrą, apsimestinę asmenybę tokią, kokią nori matyti visas pasaulis, laikantis visų standartų, o ne tokią kokia ji yra iš tikrųjų. Viskas lyg užburtame rate – internetas tapo tarsi atvira scena, kur moterų ir merginų išvaizda vertinama ir komentuojama, o tokie komentatoriai tapo žiūrovais, kurie ir nustato grožio standartus. Tokie įsitikinimai ir plintančios apsinuoginusių moterų nuotraukos, verčia ir pačias moteris manyti, kad jų kūnai yra vertingiausias jų turtas, o tokio pobūdžio nuotraukų talpinimas internete nėra netinkamas. Tačiau iš šalies atrodo kitaip, už tokias nuotraukas moterys dažnai susilaukia neigiamų komentarų, joms klijuojama savęs negerbenčios moters etiketė. Nepaisant beviltiškų bandymų kuo daugiau susilaukti dėmesio iš vyriškos lyties, toliau viskas tampa dar sudėtingiau.
Vyraujantis asmenukių fenomenas atskleidžia, kad visoje šitoje situacijoje vyrai atlieka vertintojų pareigas, kurie dalina „like‘us“, o moterys stengiasi susikurti tokią išvaizdą ir asmenybę, kad atitiktų visuomenės standartus. Ir vėl gi socialinės žiniasklaidos ir kažkokių kvailų standartų dėka, vyrai aukštinami ant pjedestalo, o tuo tarpu moterys gali pasidžiaugti tik savo demonstruojamomis grožybėmis internete. Tikriausiai reikėtų nepamiršti, kad moterys taip pat žmones, (na gal kiek ir drastiškas pareiškimas) o ne kažkoks fantazijoms pildyti skirtas daiktas, jos taip pat turi svajonių, troškimų, net jausmus.
Feministinio žurnalo „Vagenda“ teigimu, net ir užkietėjusios feministės pradeda siekti estetinio grožio, kai į galvą kemšamas toks šlamštas ir vis mažiau skiria dėmesio savo kaip asmenybės tobulinimui. Ištisi Tweets, Tumblr, Instagram pranešimai, tai vien mergaičių verkšlianimai, dėl priaugto kilogramo, nulūžusio nago ar spuogo ant veido, tokie bereikšmiai dalykai pavertė mūsų kartą labai savikritišką. Jaunų gražuoliukų muzikos grupės One Direction dainoje „Little Things“ skamba žodžiai: „Man tu esi graži“, tokie ir kiti gražbyliavimai reiškia tik viena: „Taip tavo išorė graži, o vidus? Ne negirdėjau apie tokį“, tokios beprasmės dainos priveda prie dar vieno moteris diskriminuojančio spektro.
Viskas remiasi į žmogaus išvaizdą ir tobulo grožio paieškas, nesvarbu ar tai šlykštūs komentarai apie moteris, ar paprasčiausi dainos žodžiai apie jas. Net jei ir visiškai viena, be jokios pagalbos moteris išgelbėtų pasaulį nuo bado, visuomenės akiratyje liktų ne jos darbai, o išvaizda, taigi ji arba bus pripažinta kaip amžiaus herojė, arba pasaulį nuo bado išgelbėjusi baidyklė. Puikus pavyzdys Mary Beard, socialiniame tinklapyje Twitter ji buvo viešai užpulta ir iškoneveikta dėl savo išvaizdos, o komentatoriams netrukdė faktas, kad ji yra garsi mokslininkė Kembridžo universitete.
Audrey Hepburn mėgsta ir žino tiek vyrai, tiek moterys, ji laikoma grožio etalonu ir tobula moterimi, visos nori į ją būti panašios, tačiau kas labiausiai siutina, tai, jog jos tariamas 6 kalbų mokėjimas ir kažkokia išsigalvota karjera teikiant humanitarinę pagalbą, tėra pramanas. Labiausiai bauginantis ir verčiantis susimąstyti faktas, kad visos šios moterys „proto ir grožio“ simboliais laikančios save, skatina jaunas merginas (tarp kitko aš viena iš jų) puoselėti tik išorę, o protas, pasiekimai, galų gale vidinis grožis, geriausiu atveju nustumiami į antrą planą. Šiais laikais moterims peršama nuomonė, kad jos turi konkuruoti viena su kita dėl vyrų dėmesio, tokia nuomonė tik dar labiau skatina naują feminizmo bangą. Kaip savo knygoje „Female Chauvinist Pigs“ rašė Ariel Levy: „moterys taip stengiasi patikti ir įtikti vyrams, kad dažniausiai pamiršta apie savo kaip asmenybės tobulinimą ir karjerą.“
Toks grožio kulto aukštinimas tampa gana pražūtingas mūsų visuomenei. Tik pagalvokite, jei tik visos tos jaunos paauglės albstančios dėl Cara Delevigne ar Iggy Azalea, taip idealizuotų ir lygiuotusi į teisininkus, gydytojus ar filantropus, visuomenės samprata pasikeistų, grožis nebeteiktų tokios svarbos, žmones pradėtų aukštinti ne materialias vertybes. Perdėtas tobulos išvaizdos siekimas tiesiog prašosi bent kažkokio ribos nubrėžimo tarp kas natūralu, gražu ir tarp kas seksualu bei vulgaru. Kuo greičiau pasikeis ši beviltiška situacija, tuo grečiau išnyks ir paauglių įsitikinimas, kad išvaizda yra viskas. To pasekoje, pasikeitęs visuomenės mąstymas ir naujos vertybės, nugalės nuvalkiotus grožio standartus ir pasaulis galės išvysti naują stiprios, nepriklausomos ir sėkmingos moters įvaizdį.
Belle Jar