Be abejonės, naujausia, vieno garsiausių Čilės režisierių, Pablo Larraín biografinė drama „Žaklina“ apie pirmąją Baltųjų rūmų damą, 35-ojo Amerikos prezidento Johno F. Kenedžio žmoną, yra moteriškas filmas, tačiau tai tikrai nereiškia, kad jis skirtas tik moterims. Vis dėlto jeigu tikitės plataus politinio konteksto, supažindinimo su prezidento biografija, svarbiausiais to meto JAV pasiekimais ir kruopščia jo žmogžudystės analize, šioje kino juostoje viso to nerasite.
Moteriškumas čia slypi dvejuose sluoksniuose – pirma, turinio, nes filmo istorija sukoncentruota į pirmosios ledi portretą (vaidina Natalie Portman) ir tą, nematomą istorijos pusę – jos gyvenimą, o tiksliau, jauseną ir išgyvenimus po vyro mirties. Kai pasauliui tai tik dar viena tragedija, o žiniasklaidai – tik dar viena sensacinga, nesurežisuota istorija, palengvinanti gyvenimą, pagaliau jie turės apie ką rašyti ilgiau nei vieną savaitgalį. O jai, Žaklinai, – absoliuti pasaulio griūtis, kuomet sustoja laikas, ir viskas skyla į gyvenimą „prieš“ ir „po“ lemtingojo šūvio, arba laikiną, auksinio Kameloto skambesį iš vinilinės plokštelės ir juodą šydą, atimantį tau norą gyventi.
Kino filmo “Jackie” kadras
Kai supranti, kad visas tavo pirmosios Baltųjų rūmų ledi statusas, politinis etiketas ir įsipareigojimai, visi tie antikvariniai baldai ir buvusių prezidentų portretai, kabantys ant sienų, tėra tik žaidimas, arba, kitaip tariant, simuliakras. Nes kraujas nuplauna viską. Ir tampa nebe svarbu, ar tai rožinio „Chanel“ kostiumėlio kopija, ar kas kita. Nes tu nebesi pirmoji dama, nebesi mados ikona, o tik be galo sugniuždyta moteris, kaip ir būtų bet kuri kita šitame iš tiesų mažame pasaulyje.
Kino filmo “Jackie” kadras
Filmo genialumas slypi pasakojimo būde – neskubriame, jausmingame, per dialogus (atvirą interviu „Life“ reporteriui, praėjus vos savaitei po tragedijos, ar pokalbį su kunigu) iš prisiminimų sulipdytame Žaklinos pasakojime. Nors daliai kritikų užkliuvo sąlyginai monotoniškas filmo scenarijus, nes iš pirmo žvilgsnio kuliminaciją juostoje pakelia tik du momentai – prezidento nužudymas ir laidotuvių procesija. O visa kita, tarsi pasiruošimas „tarp“, t. y. laidotuvėms, ir klausimas – kaip gyventi toliau. Vis dėlto, filmas ir yra būtent apie šitą „tarp“, kuris žymi visą iki tol buvusį išorinės ir vidinės, arba politinės, viešos ir asmeninės monotonijos arba, kitaip tariant, kasdienio gyvenimo sugriuvimą.
Kino filmo “Jackie” kadras
Pagrindinį, pirmosios ledi vaidmenį Natalie Portman atlieka puikiai, parodydama visą jos įvaizdžio ir emocijų spektrą – nuo koketiškai besišypsančios mados ikonos, prieš televizijos kameras aprodinėjančios ištaigingus prezidento apartamentus, meno ir muzikos gerbėjos, valdingos ir įtakingos moters, atviros ir tuo pačiu uždaros bei sarkastiškos interviu respondentės ir sensacingos žiniasklaidos ekspertės, du vaikus praradusios ir du užauginusios motinos, iki šoko, širdgėlos ir nevilties pilnos buvusios pirmosios damos.
Kino filmo “Jackie” kadras
Visgi atrodo, kad visas filmo krūvis jai sukrautas ant pečių, o kiti aktoriai lieka gana iliustraciniuose, neišplėtotuose, antraplaniuose arba epizodiniuose vaidmenyse. Kaip pavyzdžiui, prezidento brolio, B. Kennedžio vaidmenį atliekantis Peteris Sarsgaardas, Žaklinos asistentė (aktorė Greta Gerwing) ar naujasis prezidentas Lindonas Beinas Džonsonas (John Carrol Lynch). Vis dėlto ši kino juosta buvo nominuota net trims „Oskarams“ – geriausios pagrindinės aktorės, geriausio kostiumo dizaino ir geriausio muzikinio garso takelio kategorijose.
Kino filmo “Jackie” kadras
„Žaklinos“ istorija slypi detalėse – jausmuose, pokalbiuose, daiktuose, o ne įtemptame filmo veiksme ir didžiajame istoriniame pasakojime. Prezidento žmonos potretas čia gerokai idealizuotas – kaip be galo stiprios moters, kuri ryžtąsi surengti didingas laidotuves ir išgasdinto pasaulio akivaizdoje lydėti savo vyrą į „kitą pasaulį“ be jokios įprastos apsaugos ir šarvuotų automobilių, būtinų tokiais atvejais, tiesiog žingsniuodama paskui daugybės žmonių šiapus ir anapus televizijos kamerų akivaizdoje. Įsigilinus į J. Kennedi biografiją, suprastume, kad visos kinematografinės versijos dažniausiai lieka pagražintos, visgi likti abejingai rež. P. Larraín istorijai gana sudėtinga.
Verdiktas 9/10
Visi žinome, kaip kartais sunku apsimesti stipriam, atsistoti ir eiti, kai viduje jautiesi sugniuždytas, ir kaip kartais norisi nusimesti visus tuos vaidmenis ir tvarkingus kostiumus, ir pabūti tiesiog silpnu, tiesiog – savimi. O kitą rytą, kai prieš užmiegant galbūt suabejojai visu pasauliu, atsikelti, pasidaryti puodelį kavos ir gyventi toliau. Net jeigu esi pirmoji JAV ledi.
Taip pat skaitykite: TOP 10 geriausių Natalie Portman kino vaidmenų
