Vakar Ryšių istorijos muziejuje atsidarė miesto “idėjų kepykla” Urban Ideas Bakery Kaunas. Į renginį susirinko daugiau kaip 50 Kauno, Lietuvos ir užsienio ekspertų, visuomenininkų. Šiandien, penktadienį, vyksta antroji idėjų diena. Jei pirmąją dieną dalyviai ieškojo tinkamiausių idėjų ir kūrė vizijas miesto identiteto, nusikalstamumo mažinimo ir saugumo jausmo klausimais, tai antrąją dieną geriausioms pasiūlytoms idėjoms ieškoma būdų, kaip tai padaryti, kuriama metodika.
Grupės pradėjo dirbti dviem pagrindinėmis kryptimis: nusikalstamumo mažinimas, ir identiteto formavimas. Pasiskirstę į grupes ir pasiėmę „bėgimo kavos“ (coffee to go) projekto dalyviai tyrinėjo miestą. Buvo bandoma palyginti Kauną per tris požiūrių tipus: vietinių gyventojų, nevietinių gyventojų ir sprendimų priėmėjų. Vėliau dirbta grupėse, bandant išskirti konkrečius Kauno trūkumus ir privalumus. Grupės tyrinėjo Kauno resursus ir skirstė juo į tris grupes: neišnaudotus resursus, išnaudotus resursus ir nesvarbius resursus. Visos grupės šaltinių buvo tyrinėjamos per skirtingus požiūrio taškus, ieškodamos atsakymų į konkrečius klausimus.
Labiausiai eskaluotos idėjos darbo grupėse: Kaunas – lietuviškiausias miestas, kaip tai pateikti užsieniečiams? Siūlyta pristatyti Kauną, kaip vietą, kurioje galima pažinti tikrą lietuviškumą. Internetas Kaune greičiausias Europoje: reikia parodyti tai pasauliui! Nusikalstamumas Kaune pagal oficialius rodiklius yra labai mažas, tačiau egzistuoja visiškai kitaip situaciją apibūdinantys mitai, kaip juos naikinti? Galbūt reikia pristatyti Kauną, kaip miestą, kuris yra saugus, ir kur kas saugesnis nei daugelis Europos sostinių ar net Vilnius. Kas šeštas žmogus Kaune – studentas. Visgi studentai nesididžiuoja savo universitetais, neįsitraukia į universiteto, kaip bendruomenės, gyvenimą. Tuo tarpu universitetai neįtraukia miesto bendruomenės. Pusę studijuojančių yra ne iš Kauno, reiškia, jie turi daug laisvės, visgi miestas vakarais tuščias, kodėl?
Projekto dalyvių mintys
Roy Cross: “Vakar naktį stebėjau keistą reiškinį: aplink rotušę buvo sustoję 15 automobilių, o juose sėdėjo vidutinio amžiaus žmonės, jie visi tiesiog sėdėjo ir žiūrėjo į kalėdinius papuošimu, o galbūt į pačią Rotušę. Tai buvo labai keista ir nepaprasta”
Ted Methews: “UIB šūkis: kurti miestą ne žmonėms, o su žmonėmis. Mes norime pažiūrėti, kas nutiks, jei į vieną vietą sukviesime žmones iš visos Europos, kurie padaro didžiausius pokyčius savo gyvenamojoje aplinkoje.”
Adam Thorpe
-Koks jūsų požiūris apie šią konferenciją, apie pirmąsias idėjas ir apie patį Kauną?
-Pirmosios UIB idėjos atrodo labai pozityvios, su potencialiai labai teigiama įtaka. Projekto dalyviai atrodo tikri šios idėjos entuziastai, tai taip pat labai gerai. Tačiau tai tik pirmųjų kelių valandų įspūdis, paklauskite manęs to paties po dviejų dienų. Toje grupėje, kurioje aš dirbu kol kas tikrai gera būti. Kaune įdomiausia tyrinėti senamiestį ir Laisvės alėją. Ši erdvė tarpukariu buvo labiausiai susijusi su kultūra, vėliau tapo komerciniu centru, bet šiandien, išsivysčius naujoms struktūroms, tokioms kaip Akropolis, miesto centre susidarė tam tikras vakuumas, ir galvoti apie tai kaip šią erdvę užpildyti išties įdomu. Galbūt reikėtų grįžti prie kultūros, o galbūt sukurti naują mišinį.
Nicholas Ind pristatyme teigė, jog miestą „brendinti“ galime tik atsižvelgdami į svarbiausią jo sudedamąją dalį: vietos gyventojus. Pozicionavimas bus efektyvus tik tuomet, kai idėjomis pristatomomis užsieniečiams patikės patys miesto gyventojai. Autorius taip pažymėjo, jog Kaunas per daug pabrėžia savo istoriją ir per mažai galvoja apie savo ateitį, kuriamas nuskriaustųjų įvaizdis. Palyginimui jis pateikė panašaus į Kauną dydžiu miesto – Edinburgo – šūkį: „Insipring capital“ (įkvėpianti sostinė). Jis akcentavo, kad Kaunui norint tapti moderniam ir įdomiam miestui, būtina išskirti šias dvi kryptis: istorinį identitetą ir novatorišką vystymosi strategiją:
-Kokie jūsų pirmieji įspūdžiai apie Kauną?
-Aš atvykau tik vakar, todėl negaliu daug pasakyti. Visgi vaikščiojau Kaune vakar po pietų ir vakare. Iškart pastebėjau, kad Kaune labai blankus apšvietimas, šviesos paprasčiausiai trūko. Taip pat trūko ir žmonių. Na tai gal ir būdinga savaitės vidurio popietei, bet vis vien atrodė pakankamai keista. Kai vaikštai senamiesčio gatvėmis, viskas atrodo tikrai gražiai: puikūs pastatai, įvairios struktūros, gražios parduotuvės ir kavinės, bet labai žmonių aplink. Vakare viskas šiek tiek atgijo, žmonės, kuriuos sutikau, buvo man labai mieli, buvo labai įdomu su jais kalbėti. Visgi vakar žiūrėjome filmą apie Kauną ir iš jo aš išskirčiau du negatyvius dalykus: Kaunas labai susikoncentravęs ties praeitimi ir istorija. Tai, žinoma, svarbu, bet jis kartu turėtų kurti naują istoriją: tai vienas iš iššūkių miestui. Kitas negatyvus aspektas – tai nuolatinis jausmas, kad kauniečiai pristatomi kaip aukos, kuriuos nuskriaudė visas pasaulis, jaučiamas savęs gailėjimasis, ir tai sukuria pasitikėjimo savimi trūkumą. Akivaizdu, kad miestas turėjo labai sunkių istorinių periodų, tačiau šiandien galvojame apie dabartį, todėl svarbu sugeneruoti daugiau pasitikėjimo.
-Kaune centre niekada nebuvo daug žmonių, tačiau po to kai buvo pastatytas „Akropolis“ viskas tik dar labiau pablogėjo. Iš tiesų, Kaune nusikalstamumas toks mažas būtent dėl to, kad jo centre beveik nebūna žmonių. Visgi kuriamas mitas, kad Kaune labai daug nusikaltimų, ar tai neatrodo pakankamai keista?
-Jei pažiūrėsime į rodiklius, taps akivaizdu, kad nusikalstamumas Kaune išties mažas. Taigi tai atrodo panašu į mitą. Ir šis mitas yra tam tikras iššūkis. Nors JAV nusikalstamumas tikrai didelis, turistams nuolat bandoma parodyti, kad yra visai kitaip. Taigi, šio mito naikinimas yra labiausiai susijęs su žiniasklaida, kuo daugiau ji gąsdins žmones, tuo šis mitas bus stipresnis.
