Wikimedia Commons archyvo nuotr.

XXVI tarptautinis folkloro festivalis „Atataria lamzdžiai” ir vėl kviečia gegužės 27, 28, 29 dienomis kauniečius ir miesto svečius į tradicinius renginius. Nuo 1984 m. Kaune rengiamame festivalyje šalia gerai žinomų Lietuvos folkloro ansamblių kasmet dalyvauja svečiai iš įvairiausių užsienio šalių, pristatydami savąją tradicinę instrumentinę muziką, dainą, šokį.

Folkloro festivaliai „Atataria lamzdžiai” savo esme skiriasi nuo kitų mieste organizuojamų švenčių, nes visas dėmesys jame – tautiniam menui, tradicijai. Per amžius gludintos liaudies dainos, instrumentinė muzika ar šokiai demonstruojami koncertų metu, jų mokomasi kūrybinėse dirbtuvėse, galiausiai, visa tai padeda smagiai bendrauti vakaronėse. Svarbiausia – atvykti į festivalį, o noras padūkti, pasiausti būtinai užvaldys kiekvieną. Tokiu būdu tradicinis menas prikviečiamas į šiandienos modernų gyvenimą.

Šiemet festivalyje dalyvauja daugiau nei 30 Lietuvos folkloro ansamblių ne tik iš Kauno bet ir iš kitų šalies miestų ir rajonų: Biržų, Utenos, Molėtų, Kazlų Rūdos, Kėdainių, Skriaudžių, Jonavos, Jurbarko, Kaišiadorių.

Lamzdžių garsas prikvietė svečių iš Lenkijos. Festivalyje dalyvauja kapela Mazowiecka iš Ostaszewo, vadovaujama Bartosz Niedźwiecki. Šis kolektyvas groja autentišką Mazovijos, šiaurinės ir vakarinės Lenkijos dalies, muziką seniausiais ir tipiškiausiais šiam regionui instrumentais. Girdėsime ir „Kujawiaką“ – vieną populiariausių tradicinių šokių, populiarų Mazovijoje. Skambės kapelos grojamos senoviškiausios melodijos: „Żabka“, „Polka-mazur“, „Polka“, „Powolniak“, „Owczarek“, „Żuraw“, „Mazur“, „Mazurek“, ,,Oberek“.

„Atataria lamzdžiai” sulaukė indų tradicinio šokio šokėjos Suparna Banerjee. Ši atlikėja su pagyrimu baigė Pune universitetą Indijoje (scenos meno sritis). Jos moksliniai interesai apima šokio kritikos, globalizacijos problemas, choreografiją, šokio pedagogiką ir estetiką. Mokslininkė, choreografė Suparna gilinasi į turtingą Indijos klasikinį šokį ir yra gerai žinoma įvairiose pasaulio šalyse. Ji nuolat lankosi Iowa valstybiniame universitete ir Pensilvanijos valstybiniame universtitete, kuriuose moko Bharatanatyam kaip vizituojanti dėstytoja, skaito paskaitas Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Šveicarijoje ir JAV.

Irakli Koiava iš Gruzijos, Tbilisio, nuo 2002 m. aktyviai domėjosi perkusija ir grojo grupėje „The Fairy“, kuri propagavo tradicinę instrumentinę muziką. Irakli 2003 m. pradėjo savarankišką muzikinę veiklą. Bendradarbiaudamas su įvairiais žymiausiais Gruzijos muzikantais, grojo įvairiose grupėse, koncertavo ir labai išpopuliarėjo. Irakli Koiava Lietuvos Kultūros ministerijos kvietimu atvyko į Lietuvą ir koncertuos folkloro festivalio ,,Atataria lamzdžiai“ renginiuose.

Kihnu yra maža sala Rygos įlankoje. Ji žinoma dėl savo unikalios kultūros, tradicinio gyvenimo būdo, papročių ir dialekto. Čia išliko senos ir spalvingos muzikinės tradicijos. Iš ten ir atvyko estų folkloro ansamblis Kihnu Pilliselts, kuriam vadovauja Mare Mätas. Keletą pastarųjų metų fondas „Kihnu kultūrinė erdvė“ organizuoja tradicinio muzikavimo stovyklas salos vaikams. Dabar apie 80 procentų vaikų mokosi groti tradiciniais muzikos instrumentais. Ansamblis džiaugiasi galėdamas tradiciniais instrumentais pristatyti Kihnu kultūrą Lietuvoje!
Nepalaya Lok Kala Manch yra mėgėjiška nevyriausybinė organizacija, siekianti saugoti ir populiarinti Nepalo tradicinę muziką, dainas ir šokius. Siekdama šio tikslo, grupė Nepalaya Lok Kala Manch, kurios vadovas dr. Dambar Narayan Yadav, dalyvauja tarptautiniuose kultūros ir liaudies muzikos festivaliuose. Jie ir patys organizuoja nacionalinius ir tarptautinius kultūros renginius Nepale. Be abejo, ir šis ansamblis festivaliui suteiks savitų spalvų.

Sulaukėme ir artimiausių mūsų kaimynų latvių iš Rygos. Maskačka yra Rygos dalis prie Dauguvos. Tai latvių folkloro ansamblio „Maskačkos muzikantai“ susitikimų vieta, todėl taip jie ir pasivadino. Folkloristai kartu dainuoja ir groja nuo 1995 m. Repertuare – autentiškos įvairių Latvijos sričių dainos, dainuojamos ir grojamos įvairiais instrumentais (smuiku, citra, fleita, dūdmaišiu, bosu, būgnu ir kitais). Groja tradiciškai, kaip Latvijos muzikantai grojo prieš šimtą metų. „Maskačkos muzikantai“ ansambliui vadovauja Ansis Ataols Bērziņš, daugybės tarptautinių folkloro festivalių Latvijoje, Lietuvoje, Švedijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Rusijoje, Graikijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Slovakijoje, Baltarusijoje dalyvis. Nuotaikingi ir šaunūs muzikantai nevengia linksminti vestuvininkų ar kitų švenčių dalyvių.

Geras senas festivalio draugas – folkloro ansamblis „Gimtinė“ iš Punsko (Lenkija), vadovaujamas Angelės Bapkauskienės, veiklą pradėjęs nuo 1998 m. Ansamblis yra paruošęs ne vieną programą: „Lalavimas Punsko krašte“, „Rugiapjūtės pabaigtuvės dvare“, „Atklausai“, „Piršlybos“, „Mergvakaris“ ir kitas. Ansamblis dainuoja savo krašto dainas, šoka ratelius ir kitokius šokius.

Į šių metų tarptautinį folkloro festivalį ,,Atataria lamzdžiai“ atvyksta per 70 svečių iš užsienio, veik 400 dalyvių iš Kauno miesto ir rajono, dar 200 – iš kitų Lietuvos regionų.

Renginiai vyksta gegužės 27, 28 29 dienomis, o svečių iš kitų šalių festivalio šeimininkai, Kauno tautinės kultūros centras, laukia jau 26 dieną.

Kaip ir kiekvienas vykęs folkloro festivalis skyrėsi vienas nuo kito savo sprendimais, taip ir šiame festivalyje bus akcentų, kurių nebuvo praeitais metais. Gegužės 27 dieną spalvinga, o svarbiausia, linksma folkloro ansamblių eisena nuo Kauno Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios Laisvės alėja, Vilniaus gatve į Rotušės aikštę nuves miestiečius klausyti, o gal ir patiems pasiseks pritariančiaisiais dalyvauti linksmame folkloro festivalio ,,Atataria lamzdžiai 2011“ atidarymo koncerte.

Šeštadienį, gegužės 28 d., įvairūs kolektyvai atvirose miesto erdvėse (Laisvės alėjoje, Vilniaus gatvėje, Valančiaus gatvės sodelyje) miestiečius ragins linksmai pradėti dieną ir, skambant įvairiausiai įvairių tautų muzikai, pasivaikščioti priešpiečio valandomis po Kauną. Rotušės aikštėje 14 val. kauniečių ir svečių lauks koncertas, tautodailininkų mugė, meninė akcija. Kam to bus maža – vakaronė.

Linksmybių netrūks ir sekmadienį – baigiamąją festivalio dieną. Visi sugužės į Ryšių istorijos muziejų, kuriame vyks koncertas ,,Bitė ritė“, uždarymo vakaronė ,,Linksmi būkim“.
O ko liūdėti? Renginiai nemokami.

Daugiau informacijos apie renginius galite rasti čia.

Kauno tautinės kultūros centro informacija

Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: