(c) Kaunas.lt archyvo nuotr.

Kauno Nemuno saloje baigiamą įrengti „Žalgirio“ areną smalsiai nužvelgia ne vienas pro šalį einantis ar važiuojantis kaunietis. Tačiau tik nedaugelis žino, kad filosofuojančiu architektu vadinamas Kauno arenos autorių komandos lyderis Eugenijus Miliūnas, šiame kūrinyje užkodavo ne vieną svarbią žinutę.

Sens oriai

„Žalgirio“ arenos fasadui panaudotos natūralios medžiagos – stiklas, betonas ir metalas. Architektų komanda siekė atskleisti senstančių medžiagų grožį. Taip arenos fasade atsirado unikali 1000 kv. m. metalo siena, kuri po pirmojo lietaus jau apsitraukė natūraliomis rūdimis.

„Žmogus sensta, tampa žilas. Ką daryti? Ar būtina jam dažyti plaukus ir vaidinti jauną? Ir žmonės, ir medžiagos sensta, tik vieni gražiai, kiti – ne. Mes norime pasakyti: pabandykime senti gražiai. Išdidžiai, gražiai senti. Nereikia bijoti, kad metalas rūdija, apsibrūžina. Jis vis tiek liks tikras. Juk nukritę lapai, nutrinti batai, senas suolas žmonėms yra gražūs. Taip ir arena, su laiku ji keisis, bet sens oriai“, – sakė E. Miliūnas.

Ir arenos viduje, ir išorėje estetika kuriama iš funkcionalių detalių, pastate daug atvirų erdvių. Moderniu statiniu neigiama nuo seno susiformavusi tradicija išdailinti priekinę, vadinamą fasadinę, pusę, o vidinei, kiemo pusei skirti mažiau dėmesio. Devynkampės arenos fasadai skiriasi, tačiau visi jie vienodai svarbūs.

„Neturi namas (ir viska kita) turėti gražių ir negražių dalykų, viskas turi būti maksimaliai gražu. Ir su žmogum taip – ir išoriškai jis turi būt gražus, ir vidumi. Visas žmogus turi būti gražus“, – teigė E. Miliūnas ir pridūrė, kad arenoje užkoduotos žinutės nebūtinai bus visų vienodai suprastos. „Architektūra – ne literatūra. Čia ateis žmonės, galbūt sukils kitos asociacijos, kurios priklauso nuo jų gyvenimo patirties“, – pažymėjo E. Miliūnas.

Skleis teatro atmosferą

„Žalgirio“ arenoje galima aptikti asociatyvių smetoninės Kauno architektūros užuominų. Šis stilius, kurtas kuomet mieste dirbo itin stiprūs architektai, Kaune dominuoja.

„Šį miesto laikotarpį atspindi tamsiai ruda ir juoda spalvos, masyvūs laiptai, granito tinkas. Arenoje to laiko detalių nedaug, bet mes siekėme, kad asociatyviai jaustųsi, jog šis statinys gimęs Kaune, ne kuriame nors kitame mieste“, – sakė E. Miliūnas.

Arenos interjere dominuoja juoda, ruda ir pilkšvai ruda spalvos, stiklas. Tamsūs kėdžių apmušalai austi Jungtinėse Amerikos Valstijose pagal specialų arenos projektuotojų užsakymą. Juodas su rudu persiūtas siūlas prie skirtingo apšvietimo kuria vis kitokį įspūdį: esant ryškesnei šviesai, išryškėja rudumas ir pilkšvumas, o tamsoje, vykstant koncertui, kėdės atrodys juodos kaip teatre.

„Mes norėjome, kad salė labiau primintų ne sporto, o teatro salę. Juk šis pastatas skirtas bendruomenei, o Kauno bendruomenė domisi ne tik krepšiniu. Mūsų mieste gilios teatro, muzikos tradicijos. Norėtume, kad arena būtų ir kultūrinės bendruomenės erdvė“, – pasakojo architektas.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: