Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda tvirtina, kad antradienį paskelbtame NATO viršūnių susitikimo Vilniuje komunikate priimti sprendimai dėl Ukrainos yra nepakankami. Pasak jo, ši šalis po kelerių metų jau turėtų būti pilnateise Aljanso nare.
„Mano nuomone, to visiškai neužtenka. Tikiuosi, kad po kelerių metų Ukraina taps visateise NATO aljanso nare“, – trečiadienį NATO viršūnių susitikimo metu žurnalistams teigė A. Duda.
Tačiau jis tikino suprantąs, kad kalbėti apie visateisę Ukrainos narystę NATO tol, kol vyksta karas, yra neįmanoma. Anot Lenkijos vadovo, dėl tos pačios priežasties yra praktiškai neįmanoma sudaryti Ukrainos stojimo į Aljansą tvarkaraščio.
„Tvarkaraštį sudaryti yra labai sunku ir praktiškai neįmanoma, atsižvelgiant į tai, kad mums reikia vienybės, jog priimtume sprendimus NATO. Taip pat ir kalbėti apie visavertę Ukrainos narystę. Mes galime nuspręsti, kad Ukraina, tarkime, rytoj bus NATO narė, bet šiuo metu vyksta karas, o jo metu tai neįmanoma, atsižvelgiant į 5 straipsnį ir kolektyvinę gynybą“, – akcentavo politikas.
ELTA primena, kad antradienį Vilniuje vykstančiame NATO viršūnių susitikime Ukraina nesulaukė aiškumo dėl stojimo į Aljansą. Kyjivas tikėjosi gauti aiškų signalą dėl narystės perspektyvos, tačiau Vakarų lyderiai dar iki prasidedant susitikimui Vilniuje akcentavo, kad tęsiantis karui Ukrainai nebus leista prisijungti prie NATO gretų.
Po ilgų derybų dėl Kyjivo transatlantinės perspektyvos formuluotės susitikimo komunikate, Aljansas patvirtino, kad „Ukrainos ateitis yra NATO“. Taip pat sutarta atsisakyti narystės veiksmų plano (MAP), patvirtina ilgalaikė karinė parama. Taip pat nutarta oficialiai įsteigti NATO-Ukrainos tarybą ir suglaudinti dvišalius politinius ryšius.
Tačiau lūkesčiai dėl pakvietimo į NATO liko neišpildyti – komunikate nurodoma, kad tam kelias bus atviras tik tada, „kai sąjungininkai pritars ir kai bus įvykdytos sąlygos“. Visgi, kokie yra pastarieji reikalavimai, komunikate nenurodoma.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad „absurdiška“ nenustatyti Ukrainos narystės NATO termino. Taip jis teigė dar prieš paviešinant komunikate nugulusias kompromisines formuluotes.
Lenkija sparčiai tampa svarbiausia karine galia Europos žemyne, dideliu mastu stiprindama savo kariuomenę ir demonstruodama politinį ryžtą, sakoma antradienį britų laikraštyje „Daily Express“ paskelbtame straipsnyje .
Straipsnio autorius Jonathanas Saxty teigia, kad Lenkija, kitaip nei Vakarų Europa, kuri demilitarizuojasi, netrukus išleis kariuomenei nuo 4 iki 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Maža to, didėja Lenkijos pasitikėjimas savimi, galbūt įkvėptas ryžto sprendžiant gynybos problemas.
Siekdama sustiprinti savo karinį arsenalą – Lenkija jau turi daugiau tankų ir haubicų nei Vokietija – Varšuva stiprina bendradarbiavimą su Pietų Korėja, o taip pat ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kurioms vis didesnį įspūdį daro tai, ko imasi Lenkija, o Europa dažnai atsisako, – prisiima vis didesnę naštą dėl savo pačios saugumo.
Nenuostabu, kad Lenkija vis mažiau remiasi kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis. „Visai netrukus Lenkija turės didžiausią po Rusijos kovai parengtą kariuomenę Europoje“, – sakoma straipsnyje.
Be to, Lenkija visiškai nepritaria minčiai sukurti visos ES kariuomenę. „Varšuva nesikliauna prancūzais ir vokiečiais, o nusprendė eiti savo keliu, stiprindama savo karinę galią kaip saugumo atsparą šiame ES regione“, – teigia autorius.
Jo nuomone, Varšuva nelinkusi pernelyg pasikliauti ir JAV, nes „lenkai turi didelių abejonių dėl prezidento Joe Bideno antrosios kadencijos“.
„Kadangi Ukrainos troškimas įstoti į NATO veikiausiai bus sudaužytas, Varšuva gali būti pajėgi vadovauti naujai Europos konfederacijai ES rytuose ir pasiūlyti alternatyvą blokui, kuriam pati priklauso, bet su kuriuo nuolat nesutaria“, – daro išvadą J. Saxty.
Ignas Dobrovolskas, Viljama Sudikienė (ELTA)
