Pasak Europos Sąjungos vyriausojo įgaliotinio Josep Borrell, Aliaksandro Lukašenkos slaptoje priesaikoje „nebuvo jokio demokratinio teisėtumo“. Piliečiai turi teisę „būti atstovaujami tų, kuriuos išsirinks naujuose, laisvuose, skaidriuose rinkimuose“. O Kipras ir toliau blokuoja sankcijas. 

Europos Sąjunga nepripažįsta Aliaksandro Lukašenkos Baltarusijos prezidentu. Tai patvirtina ES vyriausiasis įgaliotinis Josep Borrell, paaiškindamas, kad vakar slapta įvykusioje priesaikoje „nebuvo jokio demokratinio teisėtumo“, o Europos Sąjunga „nepripažįsta suklastotų rugpjūčio 9 dienos rinkimų rezultatų“. Europos užsienio politikos vadovas užtikrina palaikymą bei paramą Baltarusijos piliečiams bei patvirtina, jog jie „turi teisę būti atstovaujami tų, kuriuos išsirinks naujuose, laisvuose, skaidriuose rinkimuose“.

Valstybių vardu J.Borrell priduria, jog Europą „sukrėtė ir sujaudino Baltarusijos tautos, kuri ir toliau eina į taikias demonstracijas už savo teises, nepaisant žiaurių valdžios represijų, drąsa“.

Praėjusį pirmadienį dvidešimt septynių valstybių užsienio reikalų ministrai turėjo įvesti sankcijas Minsko režimui ir keturiasdešimčiai asmenų, susijusių su režimu ir atsakingų už rinkimų klastojimą bei šalyje taikomas represijas, pradedant A.Lukašenkos vidaus reikalų ministru. Tuo tarpu dauguma Europos valstybių nenori veikti prieš patį prezidentą, kad nebūtų palaidotos viltys situaciją išspręsti derybų metu, nors ES ir nelaiko A.Lukašenkos teisėtu Baltarusijos prezidentu. Tačiau Kipras blokavo sankcijas, reikalaudamas taikyti tokias pačias sankcijas ir Turkijai, atsakingai už bauginimus ir agresiją Viduržemio jūros regiono rytuose.

Kitos valstybės nėra atviros ekonominėms represijoms Turkijos atžvilgiu, sprendimą grindžiant tuo, jog prieš kelias dienas buvo atnaujintas dialogas tarp Turkijos ir Graikijos, o ginčą vis dar norima išspręsti diplomatiniu būdu. Nikosijos pozicija padarė daug gėdos Europai, kuri dar rugpjūčio viduryje skelbė sankcijas Minskui, tad šios situacijos akivaizdoje kyla klausimas dėl Europos Sąjungos užsienio politikos patikimumo. Buvo numatyta šiomis dienomis šį klausimą spręsti ES valstybių vadovų susirinkime Briuselyje, tačiau susitikimas buvo atidėtas septynioms dienoms po to, kai dėl vienam iš asmens sargybinių nustatytos koronavirusinės infekcijos buvo priverstas karantinuotis Europos Vadovų Tarybos prezidentas Charles Michel. 

Kitą ketvirtadienį ir penktadienį lyderiai turės rasti būdą, kaip susitarti su Kipro ministru pirmininku Nicos Anastasiades dėl Baltarusijos. Galimi du variantai: arba bus skelbiamas naujas sankcijų sąrašas, jas taikant tiems subjektams, kurie engia Kiprą (šiuo metu dar nėra įtraukiamos tokios sankcijos, stipriausiai paveiksiančios įvairius ekonominius sektorius Turkijoje), tačiau šiuo atveju yra suprantama, jog šis procesas bus gana lėtas ir be tiesioginių, skubių pasėkmių. Kitas variantas – griežta kalba su Erdoganu (vietoje grąsinimų taikyti griežtas sankcijas), tuo pačiu stengiantis išvengti situacijos eskalacijos.

Faktas yra tas, kad Europa nebegali ilgiau delsti Baltarusijos klausimo atžvilgiu. Neatsitiktinai Europos Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen praėjusią savaitę pabrėžė, kad atėjo laikas panaikinti privalomą vienbalsį šalių susitarimą sprendimų dėl svarbiausių užsienio politikos klausimų priėmimo metu, tai reiškia visoms valstybėms priklausančią veto teisę. Vietoje to būtų remiamasi didžiosios daugumos balsu. Tai būtų vienintelis būdas Europos Sąjungai pagaliau tapti tikrai patikima geopolitine jėga.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: