Daugelyje Europos miestų trečiadienio vakarą vyko gedulingi budėjimai, demonstruojant solidarumą su Prancūzijos žmonėmis po ginkluoto išpuolio vieno satyrinio leidinio redakcijoje, per kurį žuvo bent 12 žmonių.
Šimtai žmonių, socialiniuose tinkluose perskaitę raginimus susirinkti, išėjo į gatves sostinėse, tarp jų Berlyne, Londone, Briuselyje, Madride, Romoje ir Vienoje, reikšdami savo pasibaisėjimą islamistų užpuolikų surengtomis žudynėmis Paryžiuje leidžiamo savaitraščio “Charlie Hebdo” redakcijoje.
Kaip praneša policija, apie 500 žmonių stovėjo tylėdami prie Prancūzijos ambasados Vokietijos sostinėje priešais Branderburgo vartus. Daugelis laikė degančias žvakes arba mojavo mėlynomis Europos Sąjungos (ES) vėliavomis.
Kiti laikė plakatus su užrašu “Je suis Charlie” (“Aš esu “Charlie”). Šis šūkis po atakos Paryžiuje žaibiškai išplito socialiniuose tinkluose “Facebook” ir “Twitter”. Kai kurie budėjimų dalyviai laikė šio savaitraščio, žinomo dėl kandžių karikatūrų, egzempliorius.
“Tegyvuoja spauda, tegyvuoja karikatūros”, – grupė vokiečių skandavo prancūzų kalba.
Londone didelė minia susirinko Trafalgaro aikštėje, o daugelis laikė iškėlę mobiliuosius telefonus, kurių ekranuose matėsi užrašas “Je suis Charlie”.
Kai kurie giedojo “Marselietę” – Prancūzijos himną – arba laikė iškėlę rašiklius – žiniasklaidos laisvės simbolį.
“Išgirdau naujienas šį rytą, kaip ir visi kiti, ir tai mane smarkiai sukrėtė”, – sakė 29 metų Prancūzijos pilietis Nabilas Nadifi, pastaruosius kelis mėnesius gyvenęs Didžiosios Britanijos sostinėje.
“Nebūtinai sutinku su viskuo, ką spausdina “Charlie Hebdo”, bet tai nereiškia, kad tokie veiksmai yra pateisinami”, – pridūrė jis.
Briuselyje 1-1,5 tūkst. žmonių susirinko prie Europos Parlamento pastato, kur ant vienos statulos buvo pakabintas užrašas “Je suis Charlie”.
Prancūzijos ambasadorius Madride Jerome’as Bonnafont’as (Žeromas Bonafonas) prisidėjo prie kelių šimtų gedinčių žmonių, susirinkusių prie jo ambasados, skanduojančių “Žodžio laisvė!”
“Atėjau, nes barbarybės akivaizdoje žodžio laisvė turi triumfuoti”, – sakė 27 metų ispanė Natalia Prieto (Natalija Prieto).
Apie 150 žmonių, daugiausiai prancūzų, stovėjo tylėdami prie savo šalies ambasados Farnezės aikštėje Romos centre.
Apie 500 žmonių susirinko Ženevoje ir Lozanoje, o Šveicarijos sostinėje Berne pagarbą šio išpuolio aukoms atidavė 200 žmonių, sakoma vietos žiniasklaidos pranešimuose. Panašūs budėjimai vyko Vienoje ir Hagoje.
Stokholme apie 70 žmonių, kurių daugelis laikė gėles arba žvakes, stovėjo tylėdami prie Prancūzijos ambasados.
Viena 40-metė, vardu Veronique (Veronik), atėjo į tą budėjimą su savo vaikais.
“Man buvo svarbu ateiti čia ir pasidalyti savo pykčiu bei sielvartu”, – sakė ji.
Europoje vykstant gedulo budėjimams, daugiau negu 100 tūkst. žmonių išėjo į gatves Prancūzijoje, pagerbdami žudynių aukas.
Bent 35 tūkst. gedėtojų susirinko Paryžiuje, o maždaug po 20 tūkst. – Lione ir Tulūzoje, nurodė policija. Dar tūkstančiai išėjo į gatves kituose miestuose, tarp jų Bordo ir Marselyje.
