Jacobabade, Pakistane gyvenantys žmonės puikiai žino, kad jų miestas nuo gegužės mėnesio buvo pripažintas karščiausiu miestu planetoje. Beveik 200 tūkstančių jo gyventojų čia kasdien vargsta taip, kaip niekur kitur – temperatūroms siekiant 52 laipsnius Celsijaus, darosi vis sunkiau išgyventi.
„Jei keliausime į pragarą, tai dar pasiimsime ir apklotą“,- vis pajuokauja vietiniai gyventojai.
Plieskianti saulė ir šiltas bei drėgnas vėjas nuo Arabijos jūros iš tiesų sudaro pragariškas gyvenimo sąlygas.
Šis Pakistano miestas laikomas klimato kaitos epicentru. Jacobabad ir Ras Al Khaimah, miestas Jungtiniuose Arabų Emiratuose (JAE) dėl savo alinančių temperatūrų jau peržengė mirtiną ribą – abiejuose miestuose užfiksuotos temperatūros yra aukštesnės nei žmogaus kūnas gali pakelti. Temperatūrai šoktelėjus iki 35 laipsnių Celsijaus ir ore vyraujant per didelei drėgmei, žmogaus organizmas nebegali efektyviai atvėsinti savęs prakaituojant, tad toks karštis gali pražudyti net ir pačius stipriausius vos per kelias valandas. Termometro stulpeliui užkopus virš 50 laipsnių Celsijaus, ligoninės prisipildo šilumos smūgius patiriančiais gyventojais.
Tačiau niekas nekiša nosies į lauką tam, kad pasimėgautų kaitinančia saule – žmonės čia dirba lauke, be jokio šešėlio pasislėpti, 8-10 valandų per parą tam, kad išgyventų. Karščio banga, kai vidutinė paros temperatūra siekė 47 laipsnius Celsijaus, laikėsi net 11 savaičių.
„Kai būna taip karšta, net negalime išstovėti ant pėdų“,- pasakoja miesto gyventojas Zamir Alam.
„Labai, labai sunku, kai karštis pasiekia 50 laipsnių. Žmonės negali išeiti iš namų ir gatvės visiškai tuščios“,- antrina parduotuvės savininkas Abdul Baqi.
„Karščio banga labai tyli. Prakaituoji, bet viskas išgaruoja ir to nepajauti. Vanduo tiesiog nyksta iš tavo kūno, o tai nepajuntama, tu nejauti karščio. Bet staiga tai priverčia tave susmukti žemėn“,- teigia orų stebėtojas Iftikhar Ahmed iš Pakistano meteorologijos skyriaus, kuriame jis jau dešimtį metų stebi Jacobabad orų kaitą. „Dar niekada nebuvo taip karšta tokį ilgą laiką ir tai tęsis iki rugsėjo.“
Pasiekti temperatūrų rekordai visai nedžiugina mokslininkų, tyrinėjančių klimato kaitą. Pasak jų, tokius aukštus rodiklius miestas turėjo pasiekti dar už kelių dešimtmečių, tačiau žemėje vykstantys klimato pokyčiai gerokai spartesni nei mokslas gali nuspėti.
Tiesa, ženkliai prabangesnio JAE miesto gyventojams susidoroti su nepakeliamais karščiais lengviau nei pakistaniečiams. Jacobabad gyventojai gali tik pasvajoti apie nuolat namuose ūžiančius oro kondicionierius ar ventiliatorius. Čia vidutinis žmonių atlyginimas – vos keli svarai per dieną. Vietiniuose turgeliuose galima įsigyti nedidelius elektrinius ventiliatorius, tačiau daugeliui tai gali pasirodyti, kaip pinigų švaistymas. Negana to, kad mieste nesitaiso vandens išteklių stygius, čia taip pat kartojasi elektros trikdžiai, neretai netraukdami elektros tiekimą dvylikai-aštuoniolikai valandų per parą. Vienintelis sprendimas – saulės kolektoriai, kurie didžiąjai daliai vietinių yra per brangūs, o vietiniai prekybininkai atsisako pardavinėti mokant dalimis.
„Čia visiems reikia elektros. Ne tam, kad galėtume žiūrėti televizorių, o tam, kad atvėstume“,- pasakoja vienas elektros prietaisų pardavėjas.
Nuo ekstremalių temperatūrų Jacobabado gyventojai saugosi kaip išmanydami. Žmonės neretai spiečiasi į požeminius prieglobsčius, bet tai gan pavojinga – karsčio bangos dažnai baigiasi stipriu lietumi ir potvyniais, kurie gali užtvindyti požemius. Vietiniai fabrikai gamina gigantiškus ledo blokus, kurie vėliau supjaustomi į 5 kilogramų ledo luitus ir yra pardavinėjami pakelėse. Taip pat, čia gyventojai visada su savimi nešiojasi vėduokles arba paprasčiausiai apsipila kibiru ledinio vandens. Mieste gausu ir geriamo vandens pardavėjų, tačiau į tokį verslą miesto valdžia žiūri neigiamai – nors tai yra legalu, toks vandens krizės išnaudojimas vertinamas prieštaringai.
Vienas administracijos darbuotojas teigia, kad žmonės jau pripratę prie karščių ir yra įgyję tam tikrą atsparumą, tačiau tai tik viena iš daugelio problemų, su kuriomis tenka susidurti vietiniams gyventojams. Pakilusios kainos jau kurį laiką griauna ekonomiką, taip pat trūksta geriamo vandens. Pakistanas yra trečia labiausiai vandens pritrūkusi valstybė pasaulyje, o situacija karščiausiame žemės mieste dar sunkesnė, net ir su Jungtinių Amerikos Valstijų pagalba, kuri kainavo beveik 2 milijonus dolerių tiesiant vandens sistemas Jacobabade. Jacobabado vandens resursai – sūrus vanduo, o amerikiečių įrengtos sistemos, pasak vietinių, išdžiūvo arba vandens tiekimas iki jų namų nutrūko.
Ateities prognozės miestui – prastos. Klimato kaita ir staigūs temperatūrų pokyčiai toliau keis Vakarų Azijos orus. Ekstremalios temperatūros pasirodė kartu su trumpais, šiltais ir ankstyvais pavasariais, dėl kurių vargsta Pakistano ūkininkai. Karštis išdžiovino dirbamas žemes, paankstino derlių, o tai sumažino auginamų vaisių ir daržovių dydį, sykiu sumažinant ir miesto maitintojų pelną.
Spėjama, kad iki 2050-ųjų metų kils vis daugiau problemų, susijusių su ūkininkavimu, vandens ištekliais, darbo vietomis ir ligomis, sukeltomis prastos kanalizacijos sistemos. Problemų kelia ir vis labiau nenuspėjami lietūs.
„Kartais gausime labai stipraus lietaus, kaip 2020 m., kuris sukėlė didžiulį potvynį Karachi mieste. Kartais turėsime dykumos laikotarpius. Šiemet nuo vasario iki gegužės turėjome visiškai sausus 4 mėnesius. Tai buvo sausiausi mėnesiai Pakistano istorijoje“,- teigia meteorologas Dr. Sardar Sarfaraz.
Jacobabado gyventojai tikino jautę, kad karštis vis didėja, tačiau plataus pasirinkimo neturi.
„Žmonės supranta, kad temperatūra vis kyla ir kyla, bet jie gyvena skurde. Jie negali niekur išvykti, negali palikti savo namų“,- atviravo vietinė gyventoja.
Ekspertai tikina, kad dėl ekstremalių karščių ir nepataisomo vandens trūkumo, mieste greitai bus nebeįmanoma gyventi.
